BEBARZDŽIAI
  Gretimos vietovės:
KALVELIAI (Debeikių) | KARALINAVA | KURTINIAI | MARIMPOLIS | PUODŽIAI | UŽUBALIAI (Debeikių) |

2013-06-30   |   Spausdinti

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 4 kilometrų į pietus nuo Debeikių. Įsikūręs abipus kelio Debeikiai–Rubikiai. Ribojasi su Užubalių, Kalvelių, Marimpolio, Kurtinių, Puodžių ir Karalinavos kaimais. Per kaimą teka upeliai Gėtys – Aknystos kairysis intakas ir Meištupys – Kilėvos kairysis intakas, čia yra jų ištakos.

Yra 16 sodybų – 28 gyventojai (2001 m.), 21 gyventojas (2011 m.). Priklauso Čekonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo to, jog niekas iš kaimo vyrų nenešiojo barzdos.

1598 m. Alantos (Molėtų r.) dvaro inventoriuje minimas Bebarzdžių kaimas, priklausęs Elmininkų valsčiui.

Apie 1920–1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų – 135 gyventojai.

Kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga. Pavasarininkai dalyvavo kongrese Vilniuje, prenumeruodavo "Mūsų laikraštį", "Ūkininko patarėją". Baliukų šeima turėjo ausinį radiją, kurio klausytis rinkdavosi visas kaimas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Bebarzdžių buvo ištremta į Sibirą 11 asmenų.

1949 m. kovo 28 d. Bebarzdžių kaime buvo sukurtas kolūkis "Naujas kaimas". Stambinant ūkius, 1950 m. rugpjūčio 26 d. kaimas buvo įjungtas į "Tarybinio artojo" kolūkį, nuo 1978 m. priklausė "Ateities", Debeikių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Debeikių parapijai. Senosios Bebarzdžių ir Puodžių kaimų bendros kapinės nenaudojamos, nepaženklintos, apleistos ir sunykusios, užėjusios mišku. Šiose kapinėse buvo laidojami Surviliškio dvarininkų Gratkauskų šeimos nariai. Likę pavieniai akmenų mūro tvoros fragmentai, vienas suiręs antkapinis Karolio ir Karolinos Engelhardt Gratkauskų šeimos paminklas.

Kaimo centre, šalia Veronikos Girnienės sodybos prie Debeikių–Rubikių kelio, stovi medinis stogastulpis, statytas XX a. viduryje.

Bebarzdžiuose 1905 m. gimė mokytojas Juozas Matulis, 1923 m. – mokslininkas agronomas Antanas Puodžiukas, 1925 m. – tautodailininkas tapytojas Jonas Katkevičius, 1931 m. – tekstologė, vertėja Aldona Misiūnaitė-Mickienė, 1945 m. – tautodailininkas medžio drožėjas Jonas Matulis.