Hermanas ŠUMACHERIS
  Gimimo data: 1861-04-03
Gimimo vietovė: Liepoja (Latvija)

Trumpai:
Gydytojas, švietėjas, knygnešys, visuomenininkas

2015-11-10   |   Spausdinti

Tėvas Abraomas Šumacheris.

Studijavo Dorpato (dabar – Tartu, Estija) universitete mediciną, įgijo gydytojo išsilavinimą.

1887 m. H. Šumacheris atvyko gyventi į Anykščius ir nuo XIX a. pabaigos iki gyvenimo pabaigos čia buvo žymiausias ir labiausiai gerbiamas privatus gydytojas žydas. Jis priimdavo tiek žydus, tiek lietuvius pacientus, pasižymėjo ypatingu įžvalgumu. Pasakojama, kad jis galėdavo net iš anksto pasakyti savo paciento mirties dieną.

Panevėžio gydytojo Tado Anupro Moigio (1842–1904) paskatintas, lietuviškos spaudos draudimo metais XIX a. pabaigoje Anykščiuose H. Šumacheris buvo įrengęs slaptus sandėlius, kuriuose laikydavo draudžiamą lietuvišką spaudą, kol ją pasiimdavo ir išplatindavo knygnešiai. Caro žandarams nė karto nekilo įtarimų, kad žydas gali tuo užsiimti. Apie šią H. Šumacherio veiklą žinojo ir ją aprašė Juozas Tumas-Vaižgantas, tai savo atsiminimuose pasakojo ir XX a. pradžios švietėja ir visuomenininkė Felicija Bortkevičienė.

1905 m. revoliucinio sąjūdžio laikotarpiu H. Šumacheris teikė medicininę pagalbą sužeistiems revoliucionieriams, slėpdamas juos nuo persekiojančių caro žandarų, užstojo sukilėlius prieš valdžią, rėmė juos patarimai ir pinigais, padėdamas pasitraukti iš Lietuvos ir emigruoti į JAV. Jis slapčia gydė Kuktiškėse (Utenos r.) per išpuolį sunkiai sužalotą sukilėlį Povilą Rudoką, apsaugojo jį nuo pėdomis atsekusių kareivių, o pasveikusiam padėjo pasitraukti nuo persekiojimų į JAV. Anykščiuose jis gydė Justiną Baltušką ir kitus vietinius revoliucionierius. Dėl tokios veiklos jis buvo įtartas, ne kartą tardytas, bet neįrodžius kaltės bausmių išvengė.

1905 m. gruodį H. Šumacheris pasinaudojo savo įtaka ir gudrumu, apsaugodamas Anykščių miestelį nuo didelės kontribucijos, kurią buvo paskyrusi sumokėti kaip bausmę carinės Rusijos valdžia. Jis ir pats slapčia gabendavo šaudmenis sukilėliams – nuvežė ir perdavė juos Troškūnuose Juzefai Okuličienei. Vėliau šią gydytojo veiklą ji aprašė savo prisiminimuose.

Siekdamas valdžios palankumo ir asmeninio saugumo, jis vienodai rūpestingai gydė ir carinės Rusijos valdininkus bei jų šeimų narius, ir 1918–1919 m. valdžią Anykščiuose užėmusius revoliucinio komiteto narius. Ilgą laiką jis buvo Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino (1861–1946) šeimos asmeninis gydytojas. Dėl tokios pozicijos ir dėl atsisakymo priimti Lietuvos Respublikos pilietybę tautiškai nusiteikusių lietuvių jis kartais būdavo smerkiamas.

Įsitraukęs į švietėjišką veiklą, H. Šumacheris Anykščiuose artimai bendravo su Anykščių gydytoju Juozu Brazaičiu iki jo mirties 1926 m. Jis šelpė jaunuomenę, padėdamas gabiems jaunuoliams studijuoti, siekti geresnio išsilavinimo.

H. Šumacherio iniciatyva ir rūpesčiu XX a. pradžioje buvo buriama Anykščių žydų bendruomenė, atidarytos našlaičių ir senelių prieglaudos, įsteigtas ir veikė varguomenės šelpimo komitetas, veikė knygynas, klubas ir teatras.

1921–1929 m. H. Šumacheris buvo paskirtas Anykščių vidurinės mokyklos gydytoju. Jis lankė moksleivius, kai būdavo kviečiamas, dukart per metus rengė profilaktinius jų sveikatos patikrinimus. 1922 m. jis nupirko Vokietijoje įvairaus inventoriaus mokymo reikmėms ir dovanojo jį Anykščių mokyklai.

Apie 1930 m. H. Šumacheris, neleistinomis priemonėmis proteguodamas savo bičiulio Kazimiero Hopeno palikuonių vaistinę, įsivėlė į konkurencinį konfliktą su rašytoju Antanu Žukausku-Vienuoliu, kuris tuo pačiu metu Anykščiuose vertėsi farmacine veikla. H. Šumacheris menkino A. Žukausko vaistinės medikamentus, tyčia rašė neįskaitomus receptus ir taip skatino savo pacientus pirkti vaistus tik Hopenų vaistinėje, kuriai tuo metu jau vadovavo mirusio savininko duktė Karolina Jazdovskienė, todėl kelis kartus buvo skundžiamas Lietuvos valdžiai, tikrinamas ir stebimas.

Dėl šio konflikto Lietuvos vidaus reikalų ministerijos įsakymu nuo 1935 m. sausio jam buvo uždrausta verstis medicinine praktika Anykščiuose, nes buvo įrodyta, kad H. Šumacheris savo pacientus agitavo nepirkti vaistų A. Žukausko vaistinėje. Anykštėnams (tarp jų ir gydytojui Adomui Laskauskui) užtarus, solidaus amžiaus gydytojas nebuvo išvarytas iš miesto, kur ruošėsi sulaukti gyvenimo pabaigos.

Likęs gyventi Anykščiuose, senatvėje H. Šumacheris buvo vienas vyriausių ir ilgiausiai Lietuvoje dirbusių gydytojų.

Mirė 1936 m. liepos viduryje Anykščiuose. Palaidotas Anykščių žydų kapinėse, kapo vieta nenustatyta.