Petras BUDRIŪNAS
  Gimimo data: 1935-01-23
Gimimo vietovė: Gulbinų k. (Pabiržės parapija, Biržų r.)

Trumpai:
Kunigas kanauninkas, tikėjimo gynėjas

2016-08-15   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Budriūnas ir Elena Budriūnienė – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 32 hektarus žemės.

1943–1947 m. baigė Gulbinų pradžios mokyklą. Dvejus metus padirbėjęs šeimos ūkyje, 1949–1952 m. toliau mokėsi Kirdonių (Biržų r.) septynmetėje mokykloje, 1952–1956 m. baigė Pabiržės (Biržų r.) vidurinę mokyklą. Klasės draugo Vlado Rabašausko paskatintas, apsisprendė tapti kunigu.

1956–1959 m. P. Budriūnas atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo aviacijos daliniuose Gurjevske (Kaliningrado sritis, Rusija) lėktuvų mechaniku. Demobilizuotas ir grįžęs į Lietuvą, 1959–1960 m. jis dirbo Kraštų (Rokiškio r.) plytų fabrike.

1960–1965 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

1965 m. balandžio 14 d. vyskupas Petras Maželis įšventino P. Budriūną kunigu. Negavęs sovietinės valdžios leidimo aukoti pirmąsias Šv. Mišias gimtojoje parapijoje, primiciją surengė Rokiškyje.

1965–1969 m. jis buvo Rokiškio Šv. Mato parapijos vikaras, talkino klebonui dekanui Albertui Talačkai.

1969–1976 m. P. Budriūnas buvo Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras, atvykęs kartu su klebonu A. Talačka ir toliau jam talkinęs. Jis pasipriešino valdžios trukdymams teikti religines apeigas sunkiems ligoniams Anykščių ligoninėje, išreikalavo sudaryti sąlygas kunigams lankyti ligonius. P. Budriūnas padėjo ruoštis kunigystei Robertui Pukeniui, telkė Anykščių vaikus dalyvauti bažnyčios apeigose.

Tarnaudamas Anykščiuose, daugiau nei metus P. Budriūnas administravo Burbiškio (Anykščių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapiją, suremontavo šios bažnyčios priestatą.

1976–1982 m. P. Budriūnas buvo Papilio (Biržų r.) Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, kartu administravo ir Kvetkų (Biržų r.) Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Jo rūpesčiu Papilyje buvo suremontuota dar Antrojo pasaulinio karo metais nuniokota bažnyčia: sutaisytas jos bokštas ir kupolas, dekoruotas ir iš naujo elektrifikuotas vidus, atkurti vitražai, atnaujinti altoriai ir sakykla, atstatyti šventoriaus  vartai. Rūpindamasis Kvetkų bažnyčia, jis restauravo ten buvusius paveikslus, atnaujino baldus.

1982–1983 m. P. Budriūnas trumpai ėjo Vabalninko (Biržų r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono pareigas, kartu administravo ir Geidžiūnų (Biržų r.) Šv. Angelų Sargų parapiją.

Paskirtas  1983 m. liepos 14 d., 1983–2011 m. P. Budriūnas buvo Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Nuo Panevėžio-Krekenavos dekanato įkūrimo jis buvo pirmasis šio dekanato dekanas, šias pareigas ėjęs 9 metus. Jis taip pat administravo Vadaktėlių (Panevėžio r.) Šv. Jono Nepomuko parapiją, prižiūrėjo Žibartonių ir Rodų koplyčias, ten rengdamas pamaldas.

P. Budriūno iniciatyva 1984–1985 m. Krekenavoje buvo pastatyta nauja klebonija, vėliau buvo suremontuoti ir apskardinti Krekenavos bažnyčios bokštai, keliskart taisytas ir dažytas skardinis stogas, atnaujinti ir paauksuoti visi altoriai bei sakykla, dekoruotas interjeras ir įrengtas bažnyčios šildymas ir įgarsinimas, pagaminti ir sumontuoti 8 langų vitražai ir vitražinis altorius, šventorius pasipuošė naujais kryžiais ir paminklais.

Rūpindamasis jam patikėta Vadaktėlių bažnyčia, jis tiesino jos skliautus, pakeitė dalį pastato sienų rąstų ir grindų, perdažė sienas ir stogą. P. Budriūnas, panaudodamas ir savo santaupas, atkūrė Rodų koplyčią, nuo 2000 m. atnaujino joje pamaldas, pastatė skulptūrinį paminklą prie jos palaidotiems  mirusiesiems atminti. Atnaujindamas Žibartonių koplyčią, jis dekoravo pastatą.

Nepriklausomos Lietuvos metais P. Budriūnas tapo Krekenavos vidurinės mokyklos tikybos mokytoju, įrengė šioje mokykloje tikybos klasę.

Jo rūpesčiu 2011 m. rugpjūčio 15 d. Krekenavos bažnyčiai – pirmajai Lietuvoje – buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas, ji tapo Romoje esančios Švč. Mergelės Marijos Bazilikos filija ir pirmąja piligrimystės vieta Panevėžio vyskupijoje.

2011–2014 m. jis buvo Krekenavos parapijos altarista, nuo 2014 m. rudens iki gyvenimo pabaigos – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros altarista, kiek dar turėjo jėgų, talkino pastoracijoje.

2001 m. Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas paskyrė P. Budriūną Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku, senatvėje jis buvo kanauninkas emeritas.

2015 m. vasarą pasitikęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.

Sovietinės okupacijos metais P. Budriūnas buvo kunigas disidentas, organizavęs draudžiamos religinės ir patriotinės literatūros spausdinimą ir platinimą. Jo rūpesčiu buvo išspausdinta ir išplatinta apie 200 pavadinimų leidinių, tarp jų – ir Aleksandro Solženicyno dviejų tomų "Gulago archipelagas".

P. Budriūno gyvenimas ir veikla pristatyta Saulutės Genovaitės Markauskaitės kraštotyros monografijoje "Krekenava laiko tėkmėje" (2014 m.).

Mirė 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžyje. Palaidotas Krekenavos (Panevėžio r.) bazilikos šventoriuje šalia kitų kunigų. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas – kryžius su įrašu metalinėmis raidėmis postamente: "Kanauninkas, / ilgametis šios / bazilikos klebonas / Petras / Budriūnas / 1935–2015 / Dėkoju tiems, kurie / prisimins mane maldoje". Kapavietę dengia juodo šlifuoto akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Kaip mane Tėvas mylėjo, / taip ir aš jus mylėjau. / Pasilikite mano meilėje! / (Jn 15, 9)".