Tėvai: Jurgis Rabašauskas ir Ona Abramavičiūtė-Rabašauskienė – žemdirbiai ūkininkai. Augo gausioje šeimoje su 5 seserimis ir 3 broliais: trim vyresniosiomis seserimis iš pirmosios tėvo santuokos, Juozu, Jonu, Brone, Broniumi ir Janina, buvo jauniausias vaikas šeimoje.

1952 m. baigė Pabiržės (Biržų r.) vidurinę mokyklą.

1953–1956 m. V. Rabašauskas atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje. 1956–1961 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

1961 m. kovo 29 d. jis buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo Pabiržės bažnyčioje.

1961–1962 m. V. Rabašauskas buvo Šėtos (Kėdainių r.) Švč. Trejybės parapijos vikaras, 1962–1963 m. – Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios vikaras, 1963–1967 m. – Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras, 1967–1968 m. – Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras.

1968–1974 m. V. Rabašauskas tarnavo Viešintų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu. Viešintose jis energingai tvarkė apleistą parapijos ūkį: užtaisė dar nuo Antrojo pasaulinio karo likusias sprogdinimų žymes bažnyčios bokšte, vėl paleido skambėti varpus, dekoravo ir elektrifikavo bažnyčią, nupirko ir įtaisė naujus sietynus. V. Rabašausko iniciatyva buvo įrengtas elektrinis bažnyčios šildymas ir elektrinis oro kompresorius vargonams, pastatyta nauja klebonija. Kunigas mėgo bendrauti su parapijiečiais, lankytis pas juos.

1974–1982 m. jis buvo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris, 1982–1983 m. – Panevėžio vyskupo Romualdo Krikščiūno generalvikaras. Kaip vyskupijos kancleris 1976 m. sausio 27 m. jis vadovavo gedulingai procesijai, palydint į Daugailių (Utenos r.) kapines tuo metu seniausią Lietuvos kunigą Juozapą Čepėną (1880–1976).

1983–2000 m. V. Rabašauskas tarnavo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. 1983–1991 m. jis buvo šios parapijos administratorius, talkino Garbės klebonui Ignui Šaučiūnui, po jo mirties 1991–2000 m. buvo Svėdasų klebonas. Svėdasuose nuo 1997 m. jis ugdė vikarą Joną Tamošiūną. 1995–2000 m. V. Rabašauskas buvo Anykščių dekanato dekanas. Svėdasuose jis įrengė centrinį bažnyčios šildymą, sumaniai tvarkė parapijos ūkį.

1997–2000 m. V. Rabašauskas kartu administravo ir Adomynės (Kupiškio r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapiją. Tuo metu jis inicijavo Adomynės bažnyčios remontą, 1999 m. surengė Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo vizitaciją.

Perkeltas 2000 m. vasario 22 d., 2000–2008 m. jis buvo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas, Kupiškio dekanato dekanas ir Kupiškio parapijos "Caritas" pirmininkas.

Nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki šiol V. Rabašauskas yra Kupiškio parapijos altarista.

2000–2018 m. jis ėjo Palėvenės (Kupiškio r.) Šv. Domininko parapijos administratoriaus pareigas, kol dėl silpstančios sveikatos iš jų pasitraukė ir liko vien tik Kupiškio parapijos altarista.

2001 m. V. Rabašauskas buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku, nuo 2008 m. yra Garbės kanauninkas emeritas.

Su kitais maldininkais jis keliavo po tolimas Rytų šalis: Tailandą, Indiją, Filipinus, susipažino su budistų vienuolių gyvenimu, jų šventovėmis. 1984 m. savo rezidencijoje V. Rabašauską priėmė Tailando kardinolas.

Du mėnesius jis viešėjo Australijoje ponios Marytės Vazelienės kvietimu, ten vedė rekolekcijas lietuviams didžiuosiuose miestuose: Adelaidėje, Kanberoje, Melburne, Sidnėjuje. 1996 m. V. Rabašauskas lankėsi Romoje (Italija), 1997 m. dalyvavo Lietuvos kunigų išvykoje į Jeruzalę (Izraelis).

Laisvalaikį skyrė bitininkystei.