Jonas ULICKAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Ulickis
Gimimo data: 1867-00-00
Gimimo vietovė: Dvariškių k. (Anciškio parapija, Kėdainių r.)

Trumpai:
Kunigas, visuomenininkas, švietėjas

2016-06-18   |   Spausdinti

Tėvai: Jurgis Ulickas ir Apolonija Kuto-Kutinskaitė-Ulickienė – valstiečiai žemdirbiai, turėjo 40 dešimtinių ūkį. Buvo vyriausias sūnus šeimoje. Broliai: Petras Ulickas (1881–1951) – kunigas, Mykolas Ulickas – žemdirbys. Sūnėnas (brolio Mykolo sūnus) Albertas Ulickas (1919–2009) – kunigas.

Ruošiamas į kunigus, mokėsi Ramygaloje, vėliau Šiauliuose ir Vilniuje. 1889 m. įstojo į Kauno Žemaičių kunigų seminariją, mokėsi viename kurse su Juozu Tumu ir Jonu Vizbaru (1869–1919), paskui su jais bendravo visą gyvenimą. Seminarijoje jie įkūrė slaptą Šv. Kazimiero draugiją, žadinusią klierikų lietuviškumą prolenkiškoje seminarijoje ir jiems tapus kunigais.

1894 m. J. Ulickas buvo įšventintas kunigu.

1894–1897 m. jis buvo Lygumų (Pakruojo r.) parapijos vikaras.

Paskirtas 1897 m. liepos 24 d., 1897–1901 m. jis tarnavo vikaru Darbėnuose (Skuodo r.), kur buvo aktyvus uždraustos lietuviškos spaudos gabentojas ir platintojas. J. Tumo prašymu jis rašė į "Tėvynės sargą" informacinius vaizdelius, pasirašydamas Senelio slapyvardžiu. J. Ulickas buvo vienas pirmųjų kunigų, kurie Žemaitijoje pradėjo katekizuoti vaikus ir juos egzaminuoti.

1901–1914 m. J. Ulickas buvo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios kuratas, Skarulių-Jonavos parapijos kunigas filialistas. Įtikinęs Žemaičių arkivyskupą Mečislovą Paliulionį (1834–1908), Jonavos bažnyčioje jis įvedė lietuviškas pamaldas, sustiprino vaikų katekizaciją. Jonavoje jis artimai draugavo su graikų kalbos mylėtoju vertėju ir gydytoju Jeronimu Raliu (1876–1921). Jonaviečiai J. Ulicką buvo išrinktas rinkėjų rinkiku į Dūmą. Po 1904 m. gegužės 15 d. gaisro, kuris vos nesunaikino Jonavos bažnyčios, buvo parduotas buvęs trinitorių vienuolynas, 1908 m. jį įsigijo kunigas J. Ulickas Jonavos bažnyčiai.

1914–1920 m. J. Ulickas buvo Debeikių (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Antano Smetonos, Nukentėjusių nuo karo šelpti komiteto pirmininko, įkalbėtas, jis parsivežė iš Vilniaus į Debeikius 40 beglobių vaikų, apgyvendino juos parapijos salėje, rūpinosi jų maitinimu iki karo pabaigos.

1920–1959 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Ulickas buvo Pušaloto (Pasvalio r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas. Nuo 1948 m. senatvėje Pušalote jį globojo ir jam talkino vikaras-adjutorius Steponas Galvydis.

Iki 1940 m. J. Ulickas ypač rūpinosi vaikų katekizacija, globojo pavasarininkus, prenumeravo daug laikraščių ir žurnalų. 1939 m. 1 tūkst. litų auka jis parėmė Panevėžio kunigų seminarijos  rūmų statybą, tik dėl prasidėjusio karo šie darbai nutrūko.

Pušalote jis buvo sukaupęs didelę knygų ir draustųjų laikraščių kolekciją-biblioteką, 1939 m. jo namuose buvo atidaryta pirmoji Pušaloto biblioteka. Kunigo knygų fondas buvo sunaikintas 1944 m., kai Pušalotą užėmė sovietinė kariuomenė.

Kunigas Gediminas Blynas (1917–1981) užrašė J. Ulicko senatvėje padiktuotus memuarus.

Laisvalaikiu fotografuodavo. Dar XIX a. pabaigoje Darbėnuose nusipirkęs fotoaparatą, visą gyvenimą juo darė nuotraukas ir siuntinėjo jas kaip atvirlaiškius.

Mirė 1959 m. spalio 25 d. Pušalote (Pasvalio r.). Palaidotas Pušaloto bažnyčios šventoriaus kapinėse priešais bažnyčios fasadą šalia kunigo Felikso Vereikos. Kapą ženklina skulptūrinė kompozicija – ant šlifuoto pilko akmens postamento stovinti betoninė dažyta Švč. Mergelės Marijos statula. Postamente įtvirtintas metalinis profilio bareljefas ir iškaltas įrašas: "A+A / Kun. Jonas Ulickas / Pušaloto klebonas / 1867–1959", postamento šonuose iškalti įrašai: "Nuo aušros iki / saulėlydžio / darbavausi / bažnyčios ir / Tėvynės labui" ir "Mokiau kaip / gyvenau, / gyvenau, / kaip mokinau".