Stasys KAROSAS
  Gimimo data: 1932-03-14
Gimimo vietovė: Kalvelių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas inžinierius statybininkas, išradėjas, pedagogas

2017-01-10   |   Spausdinti

Seneliai: Antanas Karosas (?–1914) ir Agota Augustinaitė-Karosienė (1866–1959) iš Puodžių. Tėvai: Juozas Karosas (1903–1973) – žemdirbys, tarnautojas, ir Teklė Povilonytė-Karosienė (1905–1998) – žemdirbė, šeima turėjo 13 hektarų žemės. Sesuo Sofija Karosaitė-Jurkūnienė (g. 1939 m.) – medikė. Tėvo pusbroliai: Juozas Karosas (1890–1981) – kompozitorius ir chorvedys, Vytautas Karosas (1896–1967) – literatas poetas, tolimas giminaitis Antanas Karosas (1856–1947) – dvasininkas vyskupas.

Baigė Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokyklą, 1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą 8-ojoje jos laidoje. 1951–1956 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanizacijos fakultete, baigė studijas labai gerais įvertinimais ir įgijo inžinieriaus mechaniko išsilavinimą.

1956–2000 m. S. Karosas dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete, kol išėjo į pensiją.

1956–1961 m. jis buvo Inžinerinių konstrukcijų katedros asistentas, 1961–1964 m. tęsė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos aspirantūroje.

1966 m. S. Karosas Kauno politechnikos institute apsigynė kandidatinę disertaciją "Plokščių ketinių kokilių deformacijos tyrimai", 1993 m. nostrifikuotas technologijos mokslų, medžiagų inžinerijos daktaras.

1964–1967 m. jis buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos vyresnysis dėstytojas, nuo 1967 m. –Inžinerinių konstrukcijų katedros (nuo 1995 m. – Statybinių konstrukcijų katedros) docentas.

1984–1997 m. S. Karosas buvo Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Inžinerinių konstrukcijų katedros (nuo 1995 m. – Statybinių konstrukcijų katedros) vedėjas.

Pagrindinė S. Karoso mokslinių tyrimų kryptis buvo statybinės konstrukcijos, jų atsparumas. Jam priklauso 6 išradimai medžiagų mechaninių bandymų prietaisų srityje. Jis parengė ir pateikė 5 rekomendacijas gamybai – hidrotechninėje statyboje naudojamo betono iš vietinių užpildų gamybos ir naudojimo klausimais, paskelbė 56 mokslinius straipsnius.

S. Karosas parengė ir išleido metodinius leidinius:

1970 m. – "Medžiagų atsparumas : skaičiavimo-projektavimo darbų tipiniai pavyzdžiai ir sprendimo metodika" (su kitais autoriais, kiti leidimai: 1974, 1978, 1988, 2000 m.).

1985 m. – "Rekomendacijos betono sudėties parinkimui iš vietinių užpildų ir jo savybių prognozavimui" (su kitais autoriais), "Rekomendacijos melioracinių hidrotechninių statinių betono horizontaliam zonavimui panaudojant gelžbetonius klojinius" (su kitais autoriais, kitas leidimas – 1988 m.).

1988 m. – "Rekomendacijos betoninių ir gelžbetoninių drenažo kolektorių projektavimui ir gamybai" (su kitais autoriais).

1999 m. – "Gelžbetoninės konstrukcijos : skaičiavimo metodika : hidrotechnikos specialybės studentams" (su Kaziu Aleksandru Vaišvila).

2000 m. – "Medžiagų atsparumas : skaičiavimo pavyzdžiai" (su Jonu Juodžiu ir Leonu Lindišu).

2001 m. – "Medžiagų atsparumas : priedai uždaviniams spręsti" (su Vincu Gurskiu ir Jonu Juodžiu).

Laisvalaikiu dirbo kompiuteriu.

Buvo vedęs, žmona Irena Karosienė (1936–2012) – gydytoja fiziologė. Vaikai: Vaiva (g. 1962 m.), Marius (g. 1967 m.), Neringa (g. 1971 m.) – visi medikai.

Mirė 2012 m. balandžio 17 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone prie artimųjų.

S. Karoso gyvenimas ir veikla pristatoma "Žemės ūkio enciklopedijos" 2-ajame tome (2003 m.).