Tėvai: Juozas Kemeklis (1883–1945) iš Punkiškių (Kupiškio r.) ir Marijona Budreikaitė-Kemeklienė (1873–1920) iš Leliūnų – žemdirbiai ūkininkai. Broliai:  Alfonsas Kemeklis (1912–?) – mirė vaikystėje ir Juozapas Kemeklis (1915 – apie 1963) – žemdirbys, amatininkas stalius, 1945–1963 m. tremtinys ir politinis kalinys, žuvęs tremtyje.

1911 m. vasario 22 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Mykolas Paškevičius.

Motinai anksti mirus, o tėvui sukūrus naują šeimą, augo su pamote Karolina Pilkauskaite-Kemekliene (1894–1974) ir keturiais įbroliais. Įbroliai iš antrosios tėvo santuokos: Povilas Kemeklis (1923–?) – žemdirbys, laisvės gynėjas, 1949–1957 m. politinis kalinys, Jonas Kemeklis-Tauras (1923–1949) – laisvės gynėjas, partizanų būrio ir kuopos vadas, žuvęs pokario kovose, Bronius Kemeklis-Kerštas (1927–1990) – laisvės gynėjas, Petro Kuktos-Girininko būrio partizanas, 1952–1967 m. politinis kalinys Rusijoje, memuaristas, ir Antanas Kemeklis (1928–1988) – žemdirbys, 1946–1949 m. politinis kalinys.

Baigė Utenos gimnaziją, 1932 m. – Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą.

1932 m. K. Kemeklis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pasiųstas mokytis į Karo mokyklą Kaune. Ją baigęs 1933 m. rugsėjo 15 d. VIII aspirantų laidoje, jis gavo pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį ir buvo paleistas į atsargą.

1933–1934 m. K. Kemeklis dirbo Šimonių (Kupiškio r.) urėdijos Svėdasų (Anykščių r.) girininkijoje žvalgu, 1934–1935 m. buvo Svėdasų girininkijos girininkas, 1935–1936 m. – Joniškio miškų urėdijos girininkas be girininkijos. 1936–1939 m. jis buvo Joniškio miškų urėdijos Žagarės (Joniškio r.) girininkijos girininkas.

1939 m. vasarą jis atliko mėnesio karines pratybas 3-ajame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėstininkų pulke Raseiniuose, po jų gavo atsargos leitenanto karinį laipsnį.

1939–1945 m. K. Kemeklis dirbo Pakruojo miškų urėdijoje Lygumų girininkijos girininku.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1945 m. jis buvo suimtas ir 1945–1946 m. kalintas Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija), tik po metų, nesudarius bylos, paleistas ir grįžo į Lietuvą.

1947 m. K. Kemeklis dirbo Joniškio miškų ūkyje želdinimo inžinieriumi, 1947–1949 m. buvo Šiaulių miškų ūkio Šakynos girininkijos girininkas, 1949–1950 m. – šios girininkijos girininko pavaduotojas. 1950–1956 m. jis buvo Šiaulių miškų ūkio Žeimelio girininko pavaduotojas, o perkėlus šią girininkiją į Joniškio miškų ūkį, 1956–1958 m. toliau ėjo tas pačias girininko pavaduotojo pareigas.

1958–1959 m. K. Kemeklis dirbo Pakruojo miškų ūkio Linkuvos girininkijos girininku. 1959–1963 m. jis buvo Joniškio miškų ūkio Beržėnų girininkijos technikas, vėliau 1963–1965 m. dirbo techniku Šiaulių miškų ūkio Bubių girininkijoje, 1965–1972 m. – to paties miškų ūkio Meškuičių girininkijoje. 1972–1974 m. jis buvo Šiaulių miško pramonės ūkio Piktuižių girininko padėjėjas, kol išėjo į pensiją.

Mirė 1983 m. gruodžio 28 d. Meškuičiuose (Šiaulių r.). Palaidotas Šiaulių miesto Ginkūnų kapinėse (24 kvartalas, 70 kapavietė). Kapas skendi suvešėjusių kadagių žalumoje.