Dominykas DUNDULIS
  Gimimo data: 1885-10-04
Gimimo vietovė: Čekonių k. (Anykščių parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas

2017-07-07   |   Spausdinti

Seneliai: Baltramiejus Dundulis (apie 1810 – 1885) ir Agota Skardžiūtė-Dundulienė (apie 1818 – 1898) – valstiečiai žemdirbiai. Tėvai: Juozapas Dundulis (1842–1904) ir Anelė Adamonytė-Dundulienė (1844–1904) – valstiečiai žemdirbiai. Augo devynių išaugusių vaikų šeimoje su trim broliais ir penkiom seserimis. Broliai ir seserys: Anelė Dundulytė-Paškevičienė (apie 1864 – po 1904), Elžbieta Dundulytė-Grybienė (apie 1867 – po 1904), Jonas Dundulis (1869 – po 1904), Karolina Dundulytė-Misiūnienė (1871 – po 1904), Antanas Dundulis (1876–1876) – mirė kūdikystėje, Jurgis Dundulis (1879–1880) – mirė vaikystėje, Petras Dundulis (1881 – po 1904), Uršulė Dundulytė (1873–1879) – mirė vaikystėje, Juozapas Dundulis (1890 – po 1904), Apolonija Dundulytė (? – po 1904) – brolio kunigo Dominyko šeimininkė ir Julijona Dundulytė-Juozokienė (? – po 1904).

Giminaičiai: pusbrolis (tėvo brolio Ignoto sūnus) Povilas Dundulis (1894–1942) – kariškis, Vyties Kryžiaus ordininkas,  (tėvo brolio Ignoto anūkas) Balys Dundulis (1910–1994) – žurnalistas, (tėvo brolio Ignoto anūkė) Ona Sedelskytė (1923–1970) – kalbininkė, muziejininkė.

1911 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją, 1910 m. lapkričio 28 d. buvo įšventintas diakonu.

1911 m. birželio 5 d. Kauno arkikatedroje Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino D. Dundulį kunigu. Kartu šventimus gavo Stanislovas Butrimas, Mykolas Jusys, Jonas Šinkūnas, Konstantinas Kazakevičius, Antanas Tvarijanavičius ir kiti kunigai.

Pirmąsias Šv. Mišias 1911 m. birželį aukojo gimtosios Anykščių parapijos bažnyčioje.

Apie 1915 m. D. Dundulis tarnavo vikaru Vainute (Šilutės r.), paskui iki 1918 m. buvo vikaras Švėkšnoje (Šilutės r.), nuo 1918 m. sausio perkeltas vikaru į Kvėdarną. Paskirtas apie 1920 m., iki 1925 m. vasaros jis buvo Tūbinių (Šilalės r.) Dievo Apvaizdos bažnyčios kuratas, kunigas filialistas.

Perkeltas 1925 m. vasarą, 1925–1946 m., iki gyvenimo pabaigos, D. Dundulis buvo Vainuto (Šilutės r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. 1931 m. jis pastatė Vainuto kleboniją, kuri stovi ir naudojama iki šiol. 1927 m. įsteigus Kauno M. Valančiaus liaudies universiteto Vainuto skyrių, jis buvo paskirtas pirmuoju jo vedėju.

Vainute pasižymėjęs kaip geras ūkininkas, D. Dundulis sudarė sutartį su vyskupu, kad šioje parapijoje jis būtų paliktas iki gyvenimo pabaigos, už tai įsipareigojo sutvarkyti ir numelioruoti visas parapijai priklausiusias žemes. Savo įsipareigojimą įvykdęs, klebonas įsigijo parapijai vokišką javų kombainą, kuriuo pjaudavo javus ir kuldavo grūdus. Tai buvo vienas pirmųjų javų kombainų XX a. pirmosios pusės Vakarų Lietuvoje.

Vokiečių okupacijos metais Vainuto klebonas D. Dundulis krikštijo žydų vaikus, išrūpindavo jiems fiktyvius dokumentus. Jis padėjo savo seseriai Julijai Juozokienei, kuri savo namuose taip pat slėpė žydus. Kai jo pagalba žydų vaikams buvo atskleista ir dvi mergaitės jo akivaizdoje nušautos, dvasininkas patyrė didelį sukrėtimą ir susirgo, gydėsi, bet ir pasveikęs liko prastos sveikatos.

Už žydų slėpimą ir pagalbą jiems dvasininkas buvo suimtas ir tardomas. Jis yra vienas iš 159 Lietuvos kunigų – žydų gelbėtojų.

1944 m. giminaičio Balio Dundulio kviečiamas pasitraukti į Vakarus, D. Dundulis atsisakė palikti parapiją ir kur nors keliauti.

Mirė 1946 m. lapkričio 23 d. Vainute (Šilutės r.). Palaidotas Vainuto bažnyčios šventoriuje šalia kitų kunigų. Kapą ženklina juodo akmens paminklas-kryžius su įrašu: "A. + A. / Kun. Dominikas / Dundulis, / Vainuto klebonas / * 1885.X.4. + 1946.XI.23./ "Po tamsybių aš tikiuos šviesos" Job. / 17,12."