Balys DUNDULIS
  Gimimo data: 1910-12-21
Gimimo vietovė: Čekonių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žurnalistas, vertėjas, visuomenininkas

2016-08-11   |   Spausdinti

Tėvai: Kazys Dundulis (1886–1962) ir Veronika Pakenytė-Dundulienė (1889–1979) iš Ramaškonių – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Broliai: Antanas Dundulis (1922–1989) – ekonomistas, vadovas, Stasys Dundulis (1926–2010) – tremtinys. Dėdė (tėvo brolis) Povilas Dundulis (1890–1942) – kariškis, Vyties Kryžiaus kavalierius, politinis kalinys, pusseserė (tėvo sesers duktė) Ona Sedelskytė (1923–1970) – kalbininkė, muziejininkė, giminaitis (tėvo pusbrolis) Dominykas Dundulis – kunigas, giminaitė (brolio Antano žmona) Ona Dapkevičiūtė-Dundulienė (g. 1927 m.) – pedagogė prancūzų kalbos mokytoja.

Sūnų vaikystėje augino viena motina, nes tėvas 1911–1920 m. uždarbiavo JAV.

Pirmųjų mokslo žinių B. Dundulis gavo pas seną daraktorių Kaminską. Į Čekonis 1922 m. vasarą atvykus Kauno "Aušros" gimnazijos 7-osios klasės mokiniui Aleksandrui Juškai ir pamokius vietinius vaikus, B. Dundulis be pradinės mokyklos įstojo į Anykščių vidurinės mokyklos pirmąją klasę ir 1926 m. baigė keturias klases.

1926–1930 m. jis baigė keturklasę Ukmergės gimnaziją. 1930–1936 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete – iš pradžių Medicinos fakultete, o 1932 m. perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį ir baigė.

Studijų metais B. Dundulis priklausė studentų "Žalgirio" korporacijai, 1934–1935 m. buvo jos pirmininkas, priklausė valstiečiams liaudininkams.

Nuo 1930 m. jis aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje: "Lietuvos žiniose", "Lietuvos ūkininke", "Jaunime" ir kituose leidiniuose. 1935–1936 m. jis buvo žurnalo "Moksleivis" redaktorius.

Baigęs studijas, 1936–1940 m. B. Dundulis buvo dienraščio "Lietuvos žinios" redakcijos darbuotojas. 1937 m. jis vyko į Angliją kaip žurnalistas dalyvauti karaliaus Jurgio VI karūnavimo iškilmėse, vėliau su kūrybinėmis užduotimis aplankė daug Europos valstybių. Savo gimtinėje Čekonyse jis sukaupė 2 tūkst. knygų biblioteką, kuria naudojosi šio ir gretimų kaimų gyventojai.

1940 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu uždraudus dienraštį "Lietuvos žinios", B. Dundulis perėjo dirbti į "Kultūros" redakciją.

Nuo 1941 m. vokiečių okupacijos laikotarpiu jis dirbo dienraščio "Į laisvę", vėliau – laikraščio "Savaitė" redakcijoje. B. Dundulis tuo metu artimai bendravo su rašytoju Petru Rusecku, Kauno miesto burmistru Jonu Vileišiu, gydytoju Antanu Garmumi. Jis aktyviai dalyvavo leidžiant ir platinant antinacinį pogrindinį laikraštuką "Nepriklausoma Lietuva".

1942–1943 m. B. Dundulis dalyvavo S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio dešimtmečio paminėjimo ir įamžinimo komiteto veikloje, buvo šio komiteto sekretorius, rūpinosi aukų rinkimu, lakūnų bareljefų iškalimu ant Puntuko akmens.

1944 m. jis emigravo į Vokietiją. 1945 m. Liubecke B. Dundulis įsteigė ir redagavo lietuvišką laikraštį "Laisvės varpas". 1946 m. prancūzų okupuotoje Vokietijos dalyje Pfulingene jis redagavo Visos Lietuvos išlaisvinimo komiteto oficialius leidinius: Eltos informacijas ir Eltos biuletenius, taip pat Vokietijoje leisto žurnalo "Varpas" keletą numerių, rašė straipsnius.

1949 m. B. Dundulis išvyko į JAV, apsigyveno Omahoje (Nebraskos valstija), netrukus persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstija), kur liko iki gyvenimo pabaigos. Jis įsidarbino Burlingtono geležinkelių kompanijoje ir ten dirbo krovinių priėmimo ir išsiuntimo valdininku iki pensijos.

B. Dundulis aktyviai dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės veikloje, bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje: laikraštyje "Lietuvių balsas", žurnaluose "Varpas", "Sėja", "Sandara" ir kituose, pasirašydamas A. Mingio slapyvardžiu arba santrumpa B. D. Jis taip pat dalyvaudavo įvairiuose lietuviškuose renginiuose, priklausė Tautos fondui, buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos narys.

Jis buvo paminklo trečiajam Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui pastatymo Čikagos kapinėse komiteto sekretorius (1966–1967 m.), rūpinosi aukų rinkimu.

Iš anglų ir vokiečių kalbų B. Dundulis išvertė ir iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje išleido keletą knygų: J. Waserman "Kaksamalkos auksas", I. Kalnoki "Moteris ir garbė", L. Huna "Granada liepsnose", B. Traven "Mirusiųjų laivas", A. Mills "Paslaptingieji rytai", A. Fokerio "Skraidantis olandas". Vėliau jis suredagavo J. Audėno veikalą "Lietuvos valstiečiai liaudininkai" (1986 m.).

Jis taip pat parašė prisiminimus apie Čekonių kaimą ir Dundulių giminę. Jie sutrumpinti išleisti žurnale "Anykščiai : krašto kultūros istorijos puslapiai" (2000 m.), autorinis mašinraštis saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Buvo viengungis.

Mirė 1994 m. lapkričio 20 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse, kapą ženklina akmeninis paminklas. Čekonių kapinėse esančioje tėvų kapavietėje pastatytas betoninis kryžius su įrašu metalinėmis raidėmis metalo plokštėje: "Dunduliai / Kazys 1886–1962 / Veronika 1889–1979 / Balys – žurnalistas / 1910–1994 / palaidotas JAV Čikagoje".