Tėvai: Juozas Ramanauskas (1897–1963) – pedagogas, mokytojas ir pienininkystės dėstytojas, ir Elena Januševičiūtė-Ramanauskienė (1906–2006) iš Anykščių. Broliai ir sesuo: Rimgaudas Ramanauskas (g. 1934 m.) – mokslininkas inžinierius pienininkas, Kęstutis Ramanauskas (1936–2009) – inžinierius elektrikas, Jurgis Ramanauskas (g. 1940 m.) – mokslininkas gydytojas farmakologas, Mindaugas Ramanauskas (g. 1944 m.) – inžinierius elektrikas ir Jūratė Ramanauskaitė-Valikonienė (g. 1945 m.) – chemikė technologė. Giminaičiai: pusbrolis (motinos sesers Karolinos sūnus) Napoleonas Prokurenka-Jonušas (1913–1948) – kariškis, pusbrolio dukterys (motinos sesers Karolinos anūkės) Irena Prokurenkaitė-Judickienė (g. 1941 m.) – vaistininkė ir Ona Prokurenkaitė-Aleknavičienė (g. 1947 m.) – muzikos pedagogė ir chorvedė.

Tėvams persikėlus, užaugo Belvederyje (Jurbarko r.), 1953–1961 m. baigė Seredžiaus (Jurbarko r.) septynmetę mokyklą. 1961–1965 m. mokėsi Vilniaus politechnikumo Kino mechanikos skyriuje.

1965–1968 m. K. Ramanauskas dirbo Vilniuje kino teatro inžinieriumi. Tuo pačiu metu 1965–1968 m. jis neakivaizdžiai sudijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute.

1968–1971 m. jis tęsė ir baigė studijas Kauno politechnikos institute, įgijo skaičiavimo mašinų ir prietaisų inžinieriaus išsilavinimą.

1973–1988 m. K. Ramanauskas dirbo Kauno politechnikos instituto Elektroninių skaičiavimo mašinų žinybinėje laboratorijoje. Dirbdamas jis įstojo į pogrindinę kunigų seminariją ir slapčia ją baigė.  Dėl to jis ir visi jo artimieji buvo sovietinio saugumo pareigūnų stebimi ir persekiojami.

1987 m. lapkričio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius slapta įšventino K. Ramanauską kunigu.

Palikęs inžinieriaus darbą, nuo 1988 m. dvasininkas savo likusį gyvenimą skyrė jaunimo dvasiniam ugdymui. Jis įstojo į marijonų vienuoliją ir davė amžinuosius įžadus.

1988–1989 m. K. Ramanauskas MIC buvo Alytaus Angelų Sargų bažnyčios vikaras.

1989–1992 m. jis tarnavo JAV katalikų bendruomenėse. 1989–1990 m. jis gyveno Čikagoje, kur buvo ateitininkų dvasios tėvas, dirbo "Draugo" redakcijoje, rengė jaunimo vasaros stovyklas. 1990–1992 m. perkeltas į Vašingtoną, K. Ramanauskas MIC dirbo katalikų parapijoje, kartu aptarnaudamas ir Bruklino (Brooklyn) katalikų parapiją, studijavo Vašingtono katalikiškame universitete.

Grįžęs į Lietuvą, nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki gyvenimo pabaigos K. Ramanauskas MIC tarnavo Panevėžyje, 1992–1996 m. buvo marijonų Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčios vikaras. Kartu jis dirbo Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos tikybos mokytoju.

1994 m.  K. Ramanauskas MIC laikinai ėjo Apaštališkosios nunciatūros sekretoriaus pareigas Baltarusijoje. Nuo 1994 m. jis buvo ir Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Panevėžyje dvasios vadovas.

1992 m. pertvarkius Panevėžio 13-ąjį vaikų darželį "Eglutė" į katalikiškąjį vaikų darželį "Eglutė", nuo 1992 m. rugsėjo 25 d. iki gyvenimo pabaigos K. Ramanauskas MIC buvo šios įstaigos dvasios tėvas.
 
Panevėžyje K. Ramanauskas MIC buvo subūręs įvairias jaunimo maldos grupes, skaitydavo jaunuoliams paskaitas, vadovaudavo rekolekcijoms.

Susirgęs onkologine liga, kunigas meldėsi ir aukojo Šv. Mišias Onkologijos ligoninės koplytėlėje, palaikė ryšius su kitais ligoniais, keldamas jų dvasią.

Mirė 1996 m. gegužės 16 d. Panevėžyje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape prie tėvų. Kapą ženklina dviejų akmeninių paminklų-stelų kompozicija su juodu metaliniu kryžiumi centre. Ant dešiniosios stelos įrašas: "Kunigas / Kastytis / Ramanauskas MIC / 1946–1996".

1998 m. Panevėžio miesto tarybos sprendimu katalikiškajam lopšeliui-darželiui "Eglutė" suteiktas K. Ramanausko vardas, nuo to laiko iki šiol jis vadinamas Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšeliu-darželiu.