Ignas ŠAUČIŪNAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Šiaučiūnas
Gimimo data: 1905-12-16
Gimimo vietovė: Pakapių k. (Pandėlio parapija, Rokiškio r.)

Trumpai:
Kunigas teologas, tikėjimo gynėjas, politinis kalinys

2014-10-15   |   Spausdinti

Tėvai: Petras Šaučiūnas ir ? Šaučiūnienė – žemdirbiai vidutiniai ūkininkai. Buvo vienuoliktas, jauniausias vaikas šeimoje. Tėvams anksti mirus, užaugo brolių ir sesers globojamas.

Baigė pradžios mokyklą Pandėlyje (Rokiškio r.), mokėsi Kupiškyje, baigė Rokiškio gimnaziją. Mokydamasis priklausė skautų, ateitininkų organizacijoms, dalyvavo meno saviveikloje – griežė smuiku, sportavo. 1928–1933 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, baigė studijas 7-ojoje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą.

1933 m. balandžio 1 d. I. Šaučiūnas buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinti Jonas Morkvėnas, Jonas Klimavičius, Steponas Pelešynas, Juozas Stankūnas, Kazimieras Šablevičius ir kiti kunigai.

Paskirtas 1933 m. liepos 1 d., I. Šaučiūnas du mėnesius buvo vikaras Skapiškyje (Kupiškio r.), paskui nuo 1933 m. rugsėjo iki 1934 m. sausio tarnavo Onuškyje (Rokiškio r.), kur pavadavo sergantį kleboną. 1934–1938 m. jis vėl buvo Skapiškio vikaras.

Paskirtas 1938 m. gruodžio 23 d., 1938–1940 m. jis tarnavo Gulbinėnų (Pasvalio r.) Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos administratoriumi, buvo pirmasis ką tik įsteigtos parapijos klebonas, pradėjo vesti parapijos metrikų knygas. Iki Antrojo pasaulinio karo jis buvo vienas pirmųjų vairuojančių vikarų Lietuvoje, dar Skapiškyje pradėjo važinėti lengvuoju automobiliu.

1940 m. rugsėjo 15 d. jis buvo paskirtas Burbiškio (Anykščių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu. Jo iniciatyva 1942 m. buvo pagamintas naujas Burbiškio bažnyčios didysis altorius, sutvarkytas šventorius ir parapijos kapinės. Parapijos dešimtmečio proga jo rūpesčiu prie Burbiškio bažnyčios buvo pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūra (autorius – skulptorius Benjaminas Jakševičius, 1943 m.), sovietinės okupacijos pradžioje perkelta į Burbiškio kapines.

1944–1945 m. I. Šaučiūnas rėmė pirmuosius šio krašto laisvės gynėjus partizanus, 1944 m. gruodžio 20-osios naktį Burbiškio bažnyčioje surengė jiems rekolekcijas: aukojo Šv. Mišias apie 150 kovotojų už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, klausė partizanų išpažinčių, suteikė jiems Šv. Komuniją.

Už tai jis buvo sovietinės valdžios persekiojamas, suimtas, bet už Anykščių klebono Juozapo Čepėno organizuotą išpirką tąkart paleistas į laisvę ir kiek laiko slapstėsi. Jis nepabūgo tremties grėsmės ir toliau palaikė ryšius su partizanais.

Nuo 1945 m. pradžios jis kelis mėnesius buvo Vaškų (Pasvalio r.) Šv. Juozapo parapijos klebonas, vėliau nuo 1945 m. lapkričio trumpai tarnavo Aleksandravėlėje (Rokiškio r.), Palėvenėlėje (Kupiškio r.), Paberžėje (Kėdainių r.), Krekenavoje (Panevėžio r.).

Paskirtas 1947 m. spalio 12 d., 1947–1948 m. I. Šaučiūnas buvo Surdegio (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratorius. Nors ir nuolat kilnotas iš parapijos į parapiją, bet visur jis buvo sovietinio saugumo persekiojamas.

Vengdamas tremties, I. Šaučiūnas 1948 m. vėlų rudenį pasitraukė į Žemaitiją, kur, padėdamas kunigams pastoracijoje, 1948–1949 m. slapstėsi, gyvendamas nelegaliai.

1949 m. rugsėjo 22 d. (kitų šaltinių duomenimis – spalio 30 d.) Varlaukyje (Jurbarko r.) I. Šaučiūnas buvo suimtas. 1950 m. kovo 1 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį už antisovietinę veiklą 25 metus kalėti pataisos darbų lageryje.
 
1950 m. balandžio 28 d. išgabentas į lagerį, jis buvo kalinamas ir dirbo Intos (Komija, Rusija) lageriuose anglies šachtose, bet liko ištikimas kunigo pašaukimui: aukodavo Šv. Mišias, skelbė katalikams Dievo žodį, padėdavo likimo draugams.

1956 m. gegužės 9 d. paleistas į laisvę, gegužės 13 d. I. Šaučiūnas grįžo iš Sibiro į Lietuvą. 1956–1958 m. jis tarnavo Pamūšio (Pakruojo r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu, 1958–1964 m. buvo Traupio (Anykščių r.) Šv. Onos parapijos vikaras adjutorius, talkinęs klebonui Juozapui Mėliui, paskui klebonas. 1963 m. Traupyje jis surengė trečiąjį Kauno kunigų seminarijos 7-osios laidos susitikimą kunigystės 30-mečio proga.

1964–1966 m. jis tarnavo Rozalimo (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu, 1966–1967 m. buvo Pumpėnų (Pasvalio r.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas. 1967–1970 m. jis buvo Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir Utenos dekanato dekanas. Eidamas šias pareigas, 1969 m. spalio 7 d. jis pašventino naują Tauragnų Šv. Jurgio parapijos bažnyčią, kurią pastatė klebono Vincento Inkrato suburti tauragniškiai.

Perkeltas 1970 m. lapkričio 18 d., 1970–1983 m. I. Šaučiūnas buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas.

Nuo 1983 m. rugpjūčio 11 d. iki gyvenimo pabaigos jis liko Svėdasuose kaip titulinis klebonas, kunigystės 50-mečio sulaukęs kunigas jubiliatas, talkino pastoracijoje parapijos administratoriui Vladui Rabašauskui.

Mirė 1991 m. kovo 8 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidotas Svėdasų bažnyčios šventoriuje prie kitų kunigų. Kapą ženklina juodo akmens paminklas su akmeniniu kryžiumi ir įrašu postamente "Kryžiuje paguoda ir stiprybė".