Antanas SURVILA
  Gimimo data: 1885-12-07

Trumpai:
Kunigas kanauninkas, teologas

2018-09-22   |   Spausdinti

Studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje.

1910 m. vasario 20 d. buvo įšventintas kunigu.

Iki 1913 m. vasaros A. Survila tarnavo vikaru Telšiuose. Paskirtas 1913 m. rugpjūtį, 1913–1914 m. jis buvo vikaras Zarasuose, 1914–1915 m. – Zarasų kapelionas. Paskui iki 1919 m. jis buvo Imbrado (Zarasų r.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratas, Zarasų parapijos kunigas filialistas, 1919 m. trumpai tarnavo Antalieptės (Zarasų r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kuratu, 1919–1926 m. buvo Antazavės (Zarasų r.) Dievo Apvaizdos parapijos klebonas.

1926–1928 m. jis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, įgijo bažnytinių teisių licenciato laipsnį. Gyvendamas ir mokydamasis Kaune, A. Survila buvo Lietuvos kariuomenės kalėjimo vicekapelionas. 1928 m. jis trumpai tarnavo Vyžuonose (Utenos r.) vikaru, nuo 1928 m. rudens buvo Kupiškio vikaras. Paskirtas 1929 m. sausio 1 d., 1929–1930 m. jis buvo ir Kupiškio vidurinės mokyklos kapelionas bei tikybos mokytojas.

Perkeltas 1930 m. vasarą, 1930–1934 m. jis buvo Užpalių (Utenos r.) parapijos vikaras ir Užpalių vidurinės mokyklos tikybos mokytojas bei kapelionas, kol jo paties prašymu perkeltas į Saločius (Pasvalio r.) vikaru ir ten tarnavo 1934–1935 m.

1935 m. A. Survila atvyko į Svėdasus (Anykščių r.) ir čia pasiliko iki gyvenimo pabaigos. 1935–1957 m. jis buvo Svėdasų Šv. Mykolo arkangelo parapijos klebonas. Svėdasuose jis pasižymėjo iškalba ir taupiu ūkiškumu, ypač daug dėmesio skyrė jaunimo katechizavimui kaip svėdasiškių pamaldumo pagrindui.

Svėdasuose A. Survila ugdė vikarus: 1935 m. – Justiną Riboką, 1936–1940 m. – Juozą Ražanską, 1940–1942 m. – Izidorių Puriuškį, 1943 m. – Jeronimą Matulį, 1943–1944 m. – Fabijoną Kireilį, 1944–1946 m. – Antaną Kairį, 1947 m. – Antaną Vaškevičių, 1947–1948 m. – Antaną Rameikį, 1948–1950 m. – Feliksą Savčiuką, 1949–1950 m. – Povilą Varžinską, 1956–1957 m. – Aleksandrą Vytautą Masį, o 1950–1956 m. globojo altaristą Antaną Paurį

Iki Antrojo pasaulinio karo Svėdasuose jis pastatė altariją, prieglaudą ir parapijos salę, subūrė Svėdasų tretininkų kongregaciją ir jai vadovavo, skatino ir palaikė Petro Vinkšnelio organizuojamą chorinę ir muzikinę veiklą. Antrojo pasaulinio karo metais klebonas A. Survila uoliai saugojo bažnytinį turtą nuo išgrobstymo, o pastatus – nuo gaisrų. Jo rūpesčiu išliko bažnyčios pastatai ir sukauptos vertybės. Po karo A. Survila suremontavo apgadintą Svėdasų bažnyčią. Jo iniciatyva buvo sutvarkyta ir Svėdasų kapinių koplyčia – uždengtas skardinis stogas, išbetonuotos grindys.

1946–1952 m. Svėdasuose A. Survila, rizikuodamas patirti sovietinės valdžios represijas, slėpė nuo persekiojimų ir globojo pedagogą ir švietėją Praną Gipiškį, kuris Svėdasuose perrašinėjo kelių metų parapijos gimimų, vedybų ir mirčių registracijos knygas, vertė iš vokiečių ir lenkų kalbų į lietuvių kalbą pamokslus kunigams ir įvairias religinio turinio knygas.

A. Survila buvo Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas.

Jausdamas artėjančią senatvę ir nebeįstengdamas organizuoti bažnyčios remonto, jis pasiprašė atleidžiamas iš Svėdasų klebono pareigų ir 1957–1961 m., iki gyvenimo pabaigos liko tituliarinis klebonas, gerai sutardamas su parapiją administravusiu Kazimieru Girniumi.

1960 m. Svėdasuose jis iškilmingai paminėjo tris jubiliejus – auksinę kunigystės sukaktį, savo 75-metį ir klebonavimo Svėdasuose 25-metį.

Mirė 1961 m. gegužės 31 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidotas Svėdasų kapinėse. Kapą ženklina masyvus juodo šlifuoto akmens paminklas – stilizuoti Gedimino stulpai su portretine nuotrauka ir iškaltais įrašais: "A+A / Kunigas / Antanas / Survila / * 1885.XII.7 / + 1961.V.31 / 1939–1961 / Svėdasų klebonas" ir "Gyvenau, / kad norėjai. / Miriau, / kadangi įsakei. / Išganyk / mane, Dieve, / nes gali!".