Tėvai: Vincas Siaurusaitis (1907–2001) – žemdirbys, muzikantas kanklininkas ir giedotojas, ir Ieva Siaurusaitienė (1900–1990) – žemdirbė. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausias, sesuo Teresė Siaurusaitytė (g. 1940 m.) – tarnautoja, brolis Juozas Siaurusaitis (1943–1985) – pedagogas muzikos mokytojas.

1944–1948 m. mokėsi Skriaudžių pradinėje mokykloje, 1948–1949 m. – Veiverių (Prienų r.) gimnazijoje, ją pertvarkius, 1949–1953 m. su pertrauka tęsė mokslą Veiverių vidurinėje mokykloje, baigė 8 klases.

1953–1954 m. S. Siaurusaitis gyveno tėviškėje, trumpai dirbo kolūkyje, mokėsi vargonuoti pas Skriaudžių vargonininką, rinkdamasis tolimesnio mokymosi variantus.

1954–1963 m. su pertrauka jis mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume, įgijo choro dirigento specialybę. Iš pradžių 1954–1955 m. jis buvo kandidatas, vėliau priimtas studentu. Mokydamasis 1956 m. jis subūrė Skriaudžių (Prienų r.) kaimo ansamblį ir jam vadovavo.

1958 m. S. Siaurusaitis buvo mobilizuotas į karinę tarnybą ir 1958–1961 m. tarnavo raketiniuose daliniuose Urale ir Sibire (Rusija), aktyviai dalyvaudamas meno saviveikloje, vadovaudamas vokaliniams ansambliams.

Demobilizuotas ir tęsdamas mokslą technikume, 1961–1962 m. jis kartu dirbo Kauno politechnikumo vyrų ir moterų vokalinių ansamblių vadovu, sujungė šiuos abu kolektyvus į chorą ir parengė jo muzikinę programą. 1962–1963 m. jis dirbo Lapių (Kauno r.) kultūros namuose meno vadovu, 1963 m. trumpai buvo Sargėnų (Kauno r.) kultūros namų meno vadovas, visur organizavo chorinę veiklą.

Nuo 1963 m. iki šiol S. Siaurusaitis gyvena Anykščių rajone ir dirbo šio rajono įstaigose.

1963–1966 m. jis gyveno ir dirbo Kavarske. 1963–1964 m. jis buvo Kavarsko kultūros namų instruktorius, 1964–1966 m. – šių kultūros namų direktorius. Jis vadovavo Kavarsko bei "Gintaro" kolūkio (Janušava) chorams, parengė jų programas konkursams. 1965–1966 m. jis kartu dirbo ir Kavarsko vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju, buvo šios mokyklos šokių kolektyvo akompaniatorius.

Nuo 1966 m. iki šiol S. Siaurusaitis gyvena Anykščiuose.

1966–1973 m. jis buvo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėjas, koordinavo rajono kultūros įstaigų kultūrinę veiklą bei ūkinį aptarnavimą, viešųjų kultūros renginių (dainų švenčių, festivalių) organizavimą. Šiuo laikotarpiu jis atkūrė pašlijusį kultūros darbuotojų prestižą, inicijavo kultūros įstaigų materialinės bazės turtinimą ir stiprinimą. Jo rūpesčiu buvo pagaminti specialūs ženklai ir jais pažymėti visi Anykščių rajono kultūros paminklai.

1967–1973 m. jis neakivaizdžiai baigė studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) Nadeždos Krupskajos kultūros institute (dabar – Sankt Peterburgo kultūros ir meno universitetas), įgijo kultūrinės veiklos organizatoriaus išsilavinimą su chorvedžio specializacija. Tuo metu jis buvo vienas iš keturių Lietuvos kultūros specialistų, turėjusių tokio lygio išsilavinimą.

1973–1975 m. S. Siaurusaitis dirbo Anykščių vaikų muzikos mokyklos direktoriumi.

1974 m. pavasarį jis trumpai dirbo ir Burbiškio aštuonmetėje mokykloje muzikos mokytoju. 1973–1984 m. jis buvo Anykščių kultūros rūmų vyrų ansamblio vadovas, su šiuo ansambliu nuolat laimėdavo pirmąsias vietas Aukštaitijos zonos konkursuose. Tuo metu jis kiek laiko vadovavo ir "Anykščių vyno" gamyklos mišriajam chorui.

1975–1984 m. jis grįžo ir vėl dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėju. 1975–1977 m. jis buvo ir Anykščių vaikų muzikos mokyklos muzikos mokytojas.

Vadovaudamas kultūros įstaigų veiklai rajone, S. Siaurusaitis toliau stiprino jų materialinę bazę, rengė ir realizavo įstaigų administravimo struktūrinius pertvarkymus, diegė naujas kultūrines tradicijas. Jis rūpinosi Anykščių kultūros rūmų pastato statybos pabaiga ir įrengimu (1975–1976 m.), organizavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų saugyklos ir administracinio pastato statybą (1980–1982 m.), pirmąsias šventes "Bėk bėk, žirgeli!" Niūronyse (nuo 1978 m.), Anykščių rajono kultūros dienas Rokiškio rajone, Panevėžyje ir Vilniuje, Mogiliovo rajone (Baltarusija).

Jo rūpesčiu 1975 m. buvo atgaivinta Anykščių kultūros rūmų pučiamųjų orkestro veikla. Jis rūpinosi kultūros darbuotojų telkimu dirbti Anykščių krašte, jo kvietimu į Anykščių kraštą atvyko ir čia produktyviai dirbo chorvedys Robertas Čapkevičius, teatro režisieriai Raimondas Šilanskas, Vytautas Germanavičius ir kiti.

Šalia pagrindinio darbo 1977–1978 m. S. Siaurusaitis parengė Staškūniškio tarybinio ūkio (Antrieji Svirnai) bei fabriko "Spartakas" chorus dainų šventėms, 1979–1980 m. parengė dainų šventei Troškūnų tarybinio ūkio (Smėlynė) chorą, rengė kolūkio "Kelias į komunizmą" (Aušra) choro koncertines programas, konsultavo įvairių Anykščių miesto įstaigų ansamblius, rengusius naujas koncertines programas.

1984 m. dėl sveikatos pasitraukęs iš administracinės veiklos, 1984–2006 m. S. Siaurusaitis buvo Anykščių vaikų muzikos mokyklos (nuo 1996 m. – Anykščių muzikos mokyklos) muzikos mokytojas ir chorvedys, kol išėjo į pensiją. 1986–1987 m. jis dirbo ir Burbiškio aštuonmetėje mokykloje muzikos mokytoju. Vėliau jis kelis kartus dirbo pavaduojančiuoju muzikos mokytoju Anykščių Antano Vienuolio ir Jono Biliūno vidurinėse mokyklose.

Laisvalaikiu dainuodavo choruose, vaidino mėgėjų teatre, aktyviai žvejoja.

Vedė 1963 m., žmona Liolė Regina Siaurusaitienė – pedagogė muzikos mokytoja. Išsiskyrė 1968 m.

Vėl vedė 1969 m., žmona Ona Gabavičiūtė-Siaurusaitienė (g. 1933 m.) – prekybininkė.