Ona PAJEDAITĖ
  Gimimo data: 1925-07-07
Gimimo vietovė: Galvydžių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, fotomenininkė, kraštotyrininkė, publicistė memuaristė

2016-01-16   |   Spausdinti

Tėvai: Juozas Pajeda (1875–1960) – žemdirbys ūkininkas, turėjo 38 hektarus žemės, 1948–1957 m. tremtinys Irkutsko srityje (Rusija), ir Anelė Stukaitė-Pajedienė (1888–1957) – žemdirbė, 1948–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija), žuvusi tremtyje. Buvo šeštas, jauniausias vaikas šeimoje, augo su dviem seserimis ir trim broliais. Broliai ir seserys: Vladas Pajeda (1912–1982) – žemdirbys ūkininkas, zootechnikas, 1944–1956 m. politinis kalinys, Antanas Pajeda (1914–1982) – žemdirbys ūkininkas, 1944–1956 m. politinis kalinys, darbininkas, Petras Pajeda (1916–1945) – politinis kalinys, 1945 m. liepos 6 d. miręs kalėjime, Adelė Pajedaitė-Starkuvienė (1919–1984) – tremtinė ir Bronė Pajedaitė-Petrauskienė (1921–1990) – siuvėja, 1948–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija). Dukterėčia (brolio Vlado duktė) Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė (g. 1945 m.) – mokslininkė istorikė.

1931–1932 m. mokėsi Galvydžių, 1932–1934 m. – Pauriškių (Anykščių r.) pradžios mokyklose, 1934–1935 m. tęsė mokslą Šimonių (Kupiškio r.) pradžios mokykloje, 1935–1936 m. baigė Pauriškių keturių skyrių pradžios mokyklą, 1936–1938 m. – šešis skyrius Svėdasų (Anykščių r.) "Pragiedrulių" pradžios mokykloje. 1938–1940 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1940–1942 m. – Utenos gimnazijoje, 1942–1943 m. – Šiaulių gimnazijoje, 1943–1944 m. baigė Anykščių gimnaziją. 1944–1945 m. pusmetį slapstėsi nuo sovietinių represijų, paskui 1945–1949 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lituanistiką, bet kaip tremtinių šeimos vaikas negalėjo laikyti egzaminų. 1950 m. ji išlaikė egzaminus ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos išsilavinimą.

1948–1975 m. O. Pajedaitė dirbo Vilniaus profesinėje technikos mokykloje, pertvarkytoje į Lengvosios pramonės technikumą, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja. 1953–1961 m. ji buvo ir šio technikumo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1960–1961 m. laikinai ėjo ir technikumo direktorės pareigas, kol iš vadovaujančių pareigų buvo atleista, paaiškėjus, kad yra kilusi iš tremtinių šeimos.

Nuo 1963 m. O. Pajedaitė pradėjo fotografuoti, nuo 1970 m. nuolat fotografavo literatūrinius ir kultūrinius renginius. 1975 m. pasitraukusi iš pedagoginio darbo, ji ėmėsi profesionalios fotografijos veiklos. Šimtai jos nuotraukų buvo išspausdinti laikraščiuose, žurnaluose, knygose, jomis buvo iliustruota daug literatūrinių televizijos laidų.

Nuo 1981 m. O. Pajedaitė buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Ji sukūrė įspūdingą Lietuvos kultūros ir meno žmonių portretų galeriją.
 
Svarbiausi jos darbai – literatūrinės vietos ir rašytojų portretai. Nuo 1980 m. savo kūrybą ji eksponavo parodose, surengė apie 50 teminių parodų, kurios buvo eksponuotos apie 180 kartų. Jos asmeniniame archyve sukaupta ir sutvarkyta 65 tūkst. negatyvų.

Svarbiausios O. Pajedaitės personalinės fotoparodos:

1980 m. – "Justinas Marcinkevičius", "Ieva Simonaitytė".

1981 m. – "Juozas Baltušis", "Beatričė Grincevičiūtė".

1982 m. – "Jonas Mikelinskas", "Paulius Širvys", "Antanas Vienuolis".

1983 m. – "Antanas Jonynas", "Scenos meistrai".

1984 m. – "Etnografinis Lietuvos kaimas".

1985 m. – "Eduardas Mieželaitis", "Albinas Bernotas".

1986 m. – "Vincas Krėvė", "Laimonas Noreika".

1987 m. – "Eugenijus Matuzevičius", "Maironis", "Susitikimai".

1988 m. – "Vincas Kudirka", "Vydūnas", "Kristijonas Donelaitis", "Jonas Graičiūnas", "Mūsų svečiai".

1989 m. – "Jonas Biliūnas", "Juozas Tumas-Vaižgantas", "Lietuvos mokslininkai", "Muzikos pasaulyje", "Mūsų dailininkai", "Esu iš Lietuvos", paroda "Tautos žadintojai" Čikagoje (JAV).

1990 m. – "Visada su Lietuva" (egzodo rašytojai), paroda "Lietuva ir jos žmonės" Paryžiuje (Prancūzija).

1992 m. – "Vincas Mykolaitis-Putinas", "Etnografinė Lietuva" Paryžiuje (veikė iki 1994 m.), "Scenos meistrai" Maskvos (Rusija) Draugystės namuose.

1993 m. – "Antanas Baranauskas", "Simonas Daukantas", paroda "Tėvų žemėje" Čikagoje.

1995 m. – "250 meno, mokslo, kultūros veikėjų portretų".

1997 m. – "Bernardas Brazdžionis ir Kazys Bradūnas".

1998 m. – "Adomas Mickevičius", paroda "Adomas Mickevičius" Varšuvos (Lenkija) A. Mickevičiaus muziejuje.

2000 m. – "Mūsų moterys" Lietuvos Nepriklausomybės signatarų namuose Vilniuje, "Kazys Bradūnas grįžta į Lietuvą" Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.

2003 m. – "Visada su Lietuva" Rašytojų klube Vilniuje.

2010 m. – paroda poeto Justino Marcinkevičiaus 80-mečiui Rašytojų klube Vilniuje.

2015 m. – jubiliejinė paroda "Lietuvoje..." Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje.

O. Pajedaitės darbai taip pat buvo eksponuojami grupinėse parodose Kauno fotografijos galerijoje (1985 m.), "Kultūros veikėjų portretai" Vilniaus kino teatre "Lietuva" (1985 m.), "Rašytojų portretai" Vilniaus Alumnate (1986 m.), "Vilniaus suvenyras" Alumnate (1986 m.), "Fotografuoja moterys" Ukmergės kultūros namuose (1986 m.).

Ji parengė ir išleido nuotraukų albumus "Ji buvo Simonaitytė" (1988, 1997 m.), "Mano Marcinkevičius" (2001 m.), parengė iliustracijas leidiniams "Juozas Tumas-Vaižgantas, 1869–1933" (albumas, 1995 m.), "Juozas Tumas-Vaižgantas, 1869–1933" (aplankas, 1999 m.), "Adomo Mickevičiaus takais" (albumas, 1998 m.), "Jonas Mačiulis-Maironis : 1862–1932" (aplankas, 1999 m.), "Vincas Kudirka, 1858–1899" (aplankas, 1999 m.), "Motiejus Valančius, 1801–1875" (aplankas, 2001 m.).

O. Pajedaitė yra pirmoji lietuvių fotomenininkė, kuri sutvarkė savo kūrybos archyvą, sudarė ir išleido savo fotodarbų sąvadą "Nuotraukų bibliografija. Ona Pajedaitė" (2003 m.).

Ji taip pat sudarė ir išleido memuaristinius leidinius: dviejų tomų 1942–2004 m. laiškų knygą "Šiltoj kupetoj" (2004 m.), recenzijų rinkinį "Ir kitų akimis..." (2005 m.), 1950–1960 m. savo kelionių iliustruotą dienoraštį "Kelionių mozaika" (2005, 2015 m.), prisiminimų ir 1947–1986 m. eilėraščių knygą "Kasdienės mintys" (2005 m.), rinkinį "Rašytojų autografai Onai Pajedaitei" (2005 m.). Šie leidiniai išleisti kelių egzempliorių tiražais. Ji išleido dienoraščių publicistikos knygą "Viską lengvai! : Dienoraščiai su prierašais" (2009 m.), fotografijų albumą "Kuriančios moterys : 1976–1996" (2011 m.), sudarė ir išleido dokumentų rinkinį "Stalino gniaužtuose : Bronės Pajedaitės-Petrauskienės atsiminimai apie tremtį. Antano ir Vlado Pajedų laiškai iš lagerių" (2013 m.).

O. Pajedaitė taip pat sudarė ir išleido edukacines kompaktines plokšteles "Lietuvių rašytojai klasikai: M. Valančius, A. Baranauskas, V. Kudirka, Maironis, Vaižgantas, B. Brazdžionis, K. Bradūnas, Just. Marcinkevičius" (2005 m.), "Lietuvių rašytojai klasikai ir A. Mickevičius" (2006 m.).

Savo gyvenimą ir kūrybą nuo 2013 m. ji pristatė asmeninėje interneto svetainėje "Ona Pajedaitė. Dovana Lietuvai".

Už leidinį "Ji buvo Simonaitytė" O. Pajedaitė buvo apdovanota I. Simonaitytės premija (1990 m.).

Ji taip pat apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.).

O. Pajedaitės kūryba pristatyta bibliografijos leidiniuose: "Lietuvos fotografija" (1987 m.) ir "Lietuvos moterys" (2003 m.).

Laisvalaikiu keliaudavo po Lietuvą ir kitas šalis, grybaudavo.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2016 m. sausio 14 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse Pajedų giminės kape.