Gintautas ZABIELA
  Gimimo data: 1962-05-11
Gimimo vietovė: Vaitkuškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas istorikas, istorijos pedagogas, archeologas

2019-02-24   |   Spausdinti

Tėvams 1968 m. persikėlus, 1968–1975 m. augo Juškonyse (Anykščių r.), vėliau – Leliūnuose (Utenos r.).

1969–1972 m. mokėsi Juškonių pradinėje mokykloje, 1972–1976 m. – Skiemonių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, 1976–1980 m. baigė Leliūnų (Utenos r.) vidurinę mokyklą 23-ojoje jos laidoje aukso medaliu. Mokykliniais metais 1978 m. vasarą dalyvavo Diktarų senkapio archeologiniuose tyrimuose ir taip susidomėjo archeologija. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą su archeologijos specializacija.

1985–1988 m. G. Zabiela dirbo Lietuvos Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos Archeologijos skyriuje.

1988–2005 m. jis dirbo Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje su pertrauka 1991 m., kai penkis mėnesius G. Zabiela dirbo Kultūros paveldo inspekcijos archeologijos vyriausiuoju specialistu.

1988–1993 m. jis buvo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1993–1994 m. – mokslinis bendradarbis, 1994–2005 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

1993 m. Vilniaus universitete G. Zabiela apsigynė disertaciją "Lietuvos medinės pilys XI–XV a. pradžioje (archeologijos duomenimis)" ir yra humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

1994–1999 m. jis ėjo Archeologijos skyriaus vedėjo pareigas, o 1997–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju, 2002–2003 m. buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

Nuo 2006 m. iki šiol G. Zabiela yra Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, archeologų grupės vadovas. 2006–2010 m. jis buvo šio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius, nuo 2010 m. yra docentas.

Nuo 1989 m. jis yra Lietuvos archeologijos draugijos ir jos tarybos narys, 1995–1999 m. buvo jos pirmininko pavaduotojas. Jis yra Mokslinės archeologinės komisijos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas (1997–1998, 2001 ir nuo 2005 m.), Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento narys (nuo 2005 m.). Nuo 2010 m. G. Zabiela yra Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės istorijos krypties doktorantūros komiteto narys.

Jo mokslinių tyrimų kryptis – Lietuvos viduramžių (XIII–XV a.) archeologija, Lietuvos piliakalniai, istorinio laikotarpio įtvirtinimai, Lietuvos archeologijos istorija, archeologijos tyrimų metodai.

1986–2001 m. jis buvo tyręs 18 piliakalnių, 5 piliakalnių papėdžių gyvenvietes, 5 viduramžių senkapius, 5 senamiesčius, 2 pilkapių vietas, 2 dvarvietes. Nuo 2006 m. jis tiria Klaipėdos senamiestį.

1990–2003 m. surengtose ekspedicijose Šeimyniškėlių piliakalnyje šalia Anykščių archeologas ištyrė 3424 kvadratinių metrų plotą, atlikdamas išsamiausius vieno piliakalnio tyrimus Lietuvoje.

1992 ir 1996 m. G. Zabiela buvo Lietuvos valstybės jaunųjų mokslininkų stipendininkas. 1992 m. jis gavo ir Švedijos valstybės istorijos muziejaus ir karališkosios senienų tarybos stipendiją, stažavosi Stokholme. 1999–2000 m. G. Zabiela su Vokietijos visuomenės mokslų akademijų ir Bambergo universiteto stipendijomis stažavosi Vokietijoje.

Mokslininkas dalyvavo 13 tarptautinių konferencijų Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Ukrainoje.

G. Zabiela yra "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" bendradarbis, leidinio "Lietuvos archeologija" 11, 15 ir 18 tomų vyriausiasis redaktorius, kasmetinio archeologinio rinkinio "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje" (nuo 1996 m.) sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, rinkinio "Archeologiniai tyrimai Nepriklausomoje Lietuvoje 1990–2010 m." vienas iš sudarytojų ir autorių (anglų kalba, 2012 m.), monografijų serijos "Lietuvos valsčiai" mokslo darbų rinkinio "Lietuvos lokaliniai tyrimai. Archeologija" vyriausiasis redaktorius bei monografijos "Leliūnai" vyriausiasis redaktorius.

Kartu su Zenonu Bauboniu jis sudarė ir išleido keturių tomų "Lietuvos piliakalnių atlasą" (2005–2017 m.).

G. Zabielos knygos ir monografijos:

1995 m. – "Lietuvos medinės pilys" (monografija).

1999 m. – "Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.)" (su Pranu Kulikausku, monografija).

2001 m. – "Vorutos pilis" (su Tomu Baranausku, brošiūra), "Išsaugokime piliakalnius" (brošiūra).

2009 m. – "Klaipėdos rajono piliakalniai" (su Zenonu Bauboniu).

2011 m. – "Lietuvos pilys ir tvirtovės" (su Valentinu Baltrūnu, Tomu Baranausku ir Valdu Rakučiu).

2013 m. – "Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje" (su Ernestu Vasiliausku).

2016 m. – "Saulės mūšio pėdsakų paieškos" (su T. Baranausku, studija).

2017 m. – "Šilalės rajono piliakalniai" (su Zenonu Bauboniu ir Jurgita Viršiliene), "Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas" (su Manvydu Vitkūnu, mokslo studija, išleista lietuvių, anglų ir rusų kalbomis).

2018 m. – "Atgimę piliakalniai" (su Jurgita Viršiliene).

Lietuvos, Baltarusijos ir Švedijos spaudoje jis paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių tyrinėjimų temomis.

Vedęs, žmona Aušra Mickevičiūtė-Zabielienė (g. 1970 m.) – mokslininkė istorikė etnologė. Dukterys: Laura Zabielaitė ir Miglė Zabielaitė.