Tomas BARANAUSKAS
  Gimimo data: 1973-09-12
Gimimo vietovė: Kaunas

Trumpai:
Mokslininkas istorikas, pedagogas edukologas, archeologas, istorijos publicistas

2018-10-31   |   Spausdinti

Seneliai: Jonas Baranauskas (1899–1979) ir Rozalija Švagždytė-Baranauskienė (1910–1981) – mokytojai. Tėvai: Gediminas Augustinas Baranauskas (1939–2015) – pedagogas technologas ir Valerija Bašytė-Baranauskienė (1938–2015) – inžinierė technologė, pedagogė.

Tėvams persikėlus, 1978–1979 m. augo Dauguose (Alytaus r.), 1979–1986 m. – Žeimelyje (Pakruojo r.).

1981–1986 m. mokėsi Žeimelio vidurinėje mokykloje, 1986–1992 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais T. Baranauskas dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikloje, 1990–1991 m. rengė Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje "Anykšta", vėliau buvo Sąjūdžio laikraščio "Žiburys" redakcinės kolegijos narys.

1992–1998 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, paruošė ir apsigynė magistro darbą "Lietuvos valstybės susidarymas", įgijo istorijos magistro išsilavinimą.

1996–2011 m. T. Baranauskas dirbo Lietuvos istorijos institute. 1996–1998 m. jis buvo šio instituto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos skyriaus laborantas, 1998–2011 m. – Archeologijos skyriaus vyresnysis laborantas. 1999–2000 m. jis dirbo ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo vyresnysis bibliografas.

2008–2017 m. jis buvo Vilniaus pedagoginio universiteto (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universiteto) Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros dėstytojas, lektorius. Nuo 2017 m. jis yra Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos katedros lektorius. Bakalaurams jis dėsto XI–XV a. Lietuvos istoriją, šaltiniotyrą, Vidurio ir Rytų Europos istoriją viduramžiais ir XVI–XVIII a., Europos kolonializmo istoriją, komunikacines technologijas taikomojoje istorijoje.

Jis eksternu parengė ir 2018 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune apsigynė disertaciją "Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje", yra humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

Nuo 2018 m. jis yra Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas.

T. Baranauskas nuo 2005 m. iki šiol yra draugijos "Pilis" narys, 2009–2013 m. buvo šios draugijos pirmininkas, nuo 2009 m. iki šiol yra jos valdybos narys. Jis taip pat yra Lietuvai pagražinti draugijos narys (nuo 2008 m.), Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys (nuo 2009 m.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos tarybos narys (nuo 2010 m.). 2001–2007 m. jis buvo Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" redakcinės kolegijos narys.

2003 m. T. Baranauskas įkūrė ir 2003–2008 m. administravo Lietuvos istorijos instituto interneto svetainę www.istorija.lt. Jis yra istorijos mokslo sklaidos šaltinių http://viduramziu.istorija.net (nuo 2000 m.) ir http://forum.istorija.net (nuo 2001 m.) steigėjas ir administratorius, mokslinių diskusijų įvairiomis kalbomis dėka tapęs plačiausiai žinomu Viduramžių Lietuvos istoriku užsienyje.

Nuo 2016 m. jis yra viešosios įstaigos "Tautos alkas" ir Lietuvių etninės  kultūros draugijos įkurtos radijo stoties "Alko radijas" laidos "Aktualioji istorija" vedėjas.

1990–2007 m. kiekvieną vasarą T. Baranauskas dalyvaudavo Lietuvos istorijos instituto Šeimyniškėlių archeologinėse ekspedicijose, kartu su archeologu Gintautu Zabiela visiškai ištyrė Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnį šalia Anykščių.

T. Baranausko mokslinių interesų sritys – ankstyvoji Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos medinės pilys.

T. Baranauskas parengė ir išleido knygas:

1999 m. – "Lietuvos istorijos kalendorius. 2000" (informacinis  leidinys).

2000 m. – "Lietuvos valstybės ištakos" (monografija).

2001 m. – "Vorutos pilis" (su Gintautu Zabiela, informacinis leidinys).

2005 m. – "Lietuvos istorijos bibliografija. 1998" (bibliografinio leidinio sudarytojas).

2006 m. – "Anykščių medinė pilis" (informacinis leidinys, kitas leidimas – 2015 m.).

2011 m. – "Lietuvos pilys ir tvirtovės" (su Valentinu Baltrūnu, Valdu Rakučiu ir G. Zabiela).

2014 m. – "Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas), "Viduramžių Lietuvos viešpačiai" (su Inga Baranauskiene, istorinių biografijų rinkinys, kitas papildytas leidimas – 2015 m., vertimas į anglų kalbą – 2014 m.).

2015 m. – "Sėlos aktai. Acta Seloniae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas).

2016 m. – "Saulės mūšio pėdsakų paieškos" (su G. Zabiela, istorijos apžvalga).

2017 m. – "Garuozos mūšis : šaltiniai ir interpretacijos" (studija), "Kuršo aktai. Acta Curoniae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas).

T. Baranauskas rengia istorinių studijų ir diskusinio pobūdžio istorijos mokslo populiarinimo publikacijas, skelbia jas moksliniuose leidiniuose, periodikoje ir interneto žiniasklaidoje, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Jis rengia straipsnius enciklopediniams leidiniams: "Visuotinei lietuvių enciklopedijai", Baltarusijos enciklopedijai bei enciklopediniam leidiniui "The Crusades: An Encyclopedia".

T. Baranauskas buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys (nuo 2007 m.). Po partijų susijungimo  2008–2011 m. jis buvo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys, šios partijos tarybos narys ir TS–LKD Tautininkų frakcijos valdybos narys. 2011 m. jis buvo Tautininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, nuo 2011 m. gruodžio yra Tautininkų sąjungos tarybos narys.

Jis dalyvavo 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip nacionalinio susivienijimo "Už Lietuvą Lietuvoje" remiamas kandidatas šio susivienijimo sąraše ir vienmandatėje Anykščių-Kupiškio apygardoje, bet nebuvo išrinktas. Sustabdęs narystę Tautininkų sąjungoje, 2016 m. jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip politinės partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašo kandidatas bei šios partijos kandidatas Anykščių-Panevėžio rinkiminėje apygardoje, bet nebuvo išrinktas.

Jis buvo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos Garbės galerijos narys (2006–2013 m.).

T. Baranauskas moka anglų ir rusų kalbas, skaito vokiečių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir lotynų kalbomis.

Vedė 2005 m., žmona Inga Baranauskienė (g. 1973 m.) – vertėja, istorikė, beletristė. Sūnus Eigintas Baranauskas (g. 2007 m.).