Adelė IGNATAVIČIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Juozaponytė
Gimimo data: 1935-04-12
Gimimo vietovė: Pečiuliškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Aktorė

2014-03-04   |   Spausdinti

Tėvai: Petras Juozaponis (1905–?) – žemdirbys ūkininkas ir Grasilė Juozaponienė (1898–?) – amatininkė siuvėja. Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Brolis (1938–1941) – mirė vaikystėje.

1942–1946 m. mokėsi Juškonių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1946–1949 m. baigė Skiemonių (Anykščių r.) septynmetę mokyklą, 1949–1953 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais lankė literatų, dramos, dainų ir tautinių šokių būrelius, kaip jaunoji literatė jautė rašytojo Antano Vienuolio dėmesį ir globą, bandė rašyti pjeses, jo paskatinta, pasirinko ir teatro studijas.

Neįstojusi į Vilniaus konservatorijos aktorinį fakultetą, 1953–1958 m. studijavo Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje Henriko Vancevičiaus suburtame teatriniame skyriuje, įgijo aktorės išsilavinimą.

1958 m. A. Ignatavičienė buvo pakviesta dirbti į naujai kuriamą lėlių teatrą ir 1958–1960 m. dirbo Kapsuko (dabar – Marijampolė) lėlių teatre aktore.

Nuo 1960 m. šiam teatrui persikėlus į Kauną, 1960–1999 m. ji buvo Kauno lėlių teatro aktorė.Teatro scenoje A. Ignatavičienė sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų vien tik lėlių spektakliuose vaikams ir jaunimui, vaidino plataus diapazono ir įvairiausių charakterių vaidmenis.

Vaidindama šio teatro spektakliuose, ji dažnai keliavo po kitus Lietuvos miestus ir rajonus, vaidino kaimuose. Kartu su Kapsuko lėlių teatru ji gastroliavo po Europos šalis, vaidino Lotynų Amerikoje: Venesueloje, Peru, Kosta Rikoje, Panamoje, Ekvadore, Bolivijoje ir Kuboje.

A. Ignatavičienės vaidmenys lėlių spektakliuose:

1958 m. – Zeinab Ninos Gernet "Stebuklingas Aladino žibintas", Gretchen A. Kolesnikovo "Nykštukas Nosis".

1959 m. – Laimiukė ir Audriukas Antano Žeko ir B. Gražio "Mergelė Gulbelė".

1960 m. – Buratinas Viktoro Miliūno "Mūsų nuotykiai Mėnulyje".

1961 m. – Kiškis O. Landau "Oi, tai kiškis!", Varlė, Ragana ir Princesė P. Maliarevskio "Batuotas katinas".

1962 m. – Šuoliukas G. Matvejevo "Užburtoji klumpė".

1963 m. – Japoniukė F. Zvanos "Mažieji drąsuoliai".

1964 m. – Mekekelis Antano Žeko "Smailiaragės bičiuliai".

1966 m. – Žvaigždutė F. Milčinskio "Žvaigždutė ir plėšikas", Beždžionė R. Markūno "Tambo".

1968 m. – Lilė P. Mančevo "Zuikių mokykla" (spektaklis buvo vaidintas daugiau kaip 600 kartų), Beržas ir Eglės sesuo Salomėjos Nėries "Eglė žalčių karalienė".

1969 m. – Hortenzija Charleso Perrault "Pelenė".

1970 m. – Buratinas Uno Lejes "Buratinas skrenda į Mėnulį".

1972 m. – Laumė Antano Žeko "Gulbė Karaliaus pati".

1973 m. – Jemelios motina E. Tarachovskajos "Lydekai įsakius".

1974 m. – Atsiskyrėlis I. Štoko "Velnių malūnas".

1976 m. – Piemuo ir Stirna Janinos Degutytės "Katinas Gudragalvis", Ragana Ninos Gernet "Varlė karalienė".

1977 m. – Šunelis Jono Vilkovskio "Rudnosiukas".

1979 m. – Joniukas J. Biliūno apsakymo "Joniukas" Stasio Ratkevičiaus inscenizacijoje, Šyvukas Eugenijaus Ignatavičiaus "Šyvio dalia", Paršiukas E. Ignatavičiaus "Žaliasis asiliukas".

1980 m. – Trinuška A. Pogorelskio ir J. Cionskio "Juodoji višta arba Požemio gyventojai".

1981 m. – Lapė L. Lopeiskos ir G. Krčiulovos "Gandriukas ir Kaliausė".

1982 m. – Elgeta Antano Gudelio "Žvaigždės vaikas" pagal Oskaro Vaildo pasaką, peliukas Micius J. Čepoveckio "Klounas ir peliukas".

1983 m. – Zuikis ir Gegužiukas S. Prokofjevos "Laikrodis su gegute".

1984 m. – Ragana M. Tiurenkovo "Keturių katinų nuotykiai".

1985 m. – Zuikutis Gerutis Irinos Tokmakovos "Kai pabunda dainelės...".

1987 m. – Katė J. Todorovo "Gužučio muzikantai", Meškiukas "Jeigu ne senelė".

1988 m. –  Žvaigždutė J. Biliarskos "Pasaka apie katinėlį ir žvaigždutę", Ragana Martyno Vainilaičio "Bruknelė".

1992 m. – Ragana Antano Žeko "Kalėdų nakties istorija".

1994 m. – Nykštukas kalėdiniame spektaklyje "Dovana Snieguolei".

1995 m. – Karalienė Antano Žeko "Miegančioji gražuolė".

1997 m. – Raistinukas Violetos Šoblinskaitės "Raganaitės pramanai".

Keletą metų iš eilės "Kauno" kino teatre A. Ignatavičienė vedė užsiėmimus su vaikais "Buratino rytmetis", kuriuose įkūnijo pagrindinį herojų linksmąjį Buratiną.

Už peliuko Miciaus vaidmenį J. Čepoveckio spektaklyje "Klounas ir peliukas" ji buvo apdovanota premija.

A. Ignatavičienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1985 m.).

Lietuvos teatro draugija išleido biografinį leidinį-bukletą "Adelė Ignatavičienė" (sudarytoja Vida Savičiūnaitė, 1986 m.).

Laisvalaikiu vasaroja gimtojoje sodyboje Pečiuliškyje.

Ištekėjusi. Dukterys: Daiva Ignatavičiūtė (g. 1964 m.) ir Kristina Ignatavičiūtė (g. 1975 m.).