Pranas SLIŽYS
  Gimimo data: 1889-00-00
Gimimo vietovė: Desiukiškių dvaras (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, gydytojas, visuomenininkas

2013-09-02   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Sližys (1856–1922) iš Pūstalaukių kaimo ir Uršulė Baryzaitė-Sližienė (1858–1950) – turtingi ūkininkai. Broliai: Simonas Sližys (1883–1945) – turtingas ūkininkas, tremtinys,  Balys Sližys (1885–1957) – kariškis, inžinierius, Jokūbas Sližys (1893–1994) – inžinierius kelininkas, visuomenininkas, sesuo Mikalina Sližytė-Jakučiauskienė – emigrantė JAV.

1908 m. baigė Liepojos gimnaziją. 1908–1913 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) karo medicinos akademijoje, įgijo karo gydytojo išsilavinimą.

Studijuodamas P. Sližys dalyvavo lietuvių studentų korporacijos "Fraternitas Lituanica" veikloje, buvo vienas iš jos iniciatorių. Šios tautinės kultūrinės profesinės brolijos tikslas buvo skatinti lietuvius medikus baigus mokslus grįžti dirbti į Lietuvą.

1914–1918 m. P. Sližys tarnavo Rusijos kariuomenėje, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo rumunų fronto 226-osios lietuvių lauko ligoninės gydytojas.

1919 m. jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, suorganizavo pirmąją kilnojamąją karo ligoninę ir buvo pirmasis jos vyriausiasis gydytojas.

1919–1920 m. P. Sližys buvo Karo ligoninės viršininkas. 1920–1922 m. jis buvo Piliečių apsaugos departamento direktorius, vėliau grįžo į kariuomenę ir iki 1940 m. tarnavo karo gydytoju II pėstininkų divizijos ir husarų pulke, buvo pulkininkas leitenantas, paskui pulkininkas. Jis gyveno Kaune, kur turėjo trijų aukštų namą su kino teatru, kurį įsigijo, padedant broliui Simonui Sližiui.

Jis buvo vienas iš Kauno medicinos draugijos steigėjų ir valdybos narys. P. Sližys taip pat dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, 1919 m. jis išrūpino Krašto apsaugos ministerijos leidimą šauliams ginkluoti ir veiktis, aprūpino juos ginklais.

1919 m. balandį jis buvo vienas iš Lietuvos skautų paspirties draugijos steigėjų, kartu su daktaru Jurgiu Alekna sutelkė steigėjus, paruošė steigimo dokumentus ir buvo išrinktas pirmosios šios draugijos valdybos vicepirmininku. 1919 m. gegužę jis teisėjavo pirmosioms Kaune lengvosios atletikos ir futbolo varžyboms, vėliau talkino 1920 m. steigiant Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą, buvo Lietuvos sporto sąjungos pirmininkas.

1921 m. sausio 22 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu kariuomenei P. Sližys buvo paskirtas Karo istorijos kolegijos nariu, aktyviai dalyvavo kuriant Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune, buvo atsakingas už kuriamą karo sanitarijos ekspoziciją.

1940–1944 m. P. Sližys dirbo Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje gydytoju, buvo Kauno greitosios pagalbos stoties viršininkas.

1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno JAV.

Mirė 1961 m. kovo 25 d. Platsburge (Plattsburgh, Niujorko valstija, JAV).