Tėvai: Kazimieras Juzakėnas (apie 1870 – 1920) iš Alukėnų ir Marcijona Gailiušytė-Juzakėnienė (1890–?) iš Nakonių – žemdirbiai. Brolis Juozapas Juzakėnas (1912–1913) – mirė vaikystėje.

1913 m. lapkričio 16 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Stanislovas Šliogeris, krikštatėviais buvo Karolis Junokas ir Uršulė Junokienė.

Tėvui anksti mirus (buvo nušautas), užaugo su motina.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, A. Juzakėnas tarnavo Lietuvos kariuomenėje dragūnų pulke, buvo demobilizuotas kaip puskarininkis. Jis grįžo namo su žirgu, kurį vėliau prižiūrėjo, kasmet jodavo į pulką vienam mėnesiui į apmokymus. Jis įsikūrė ir ūkininkavo Jusiškio kaime, šeima turėjo apie 100 ha prastos žemės – didelę jos dalį sudarė raistas.

Pokario metais, vengdamas tarnybos Raudonojoje armijoje, A. Juzakėnas išėjo partizanauti. 1945 m. kovą žuvus pirmajam būrio vadui Juliui Miškiniui, Traupio ir Jusiškio kaimo apylinkėse jis subūrė Liūto būrį, kuriame buvo 15–20 laisvės gynėjų, ir jam vadovavo. 1946–1947 m. Liūto būrys priklausė Vyčio apygardai ir veikė kartu su Briedžio rinktinės Antano Žilio-Žaibo būriu, buvo laikomas šio būrio skyriumi.

1948 m. sausį A. Juzakėno-Liūto būrys įsijungė į Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 3-ąją Butageidžio kuopą, bet po poros mėnesių iš jos pasitraukė ir nuo kovo vėl buvo pavaldus Vyčio apygardai. 1948 m. pavasarį, iki gyvenimo pabaigos, A. Juzakėnas buvo Vyčio apygardos Antano Žilio-Žaibo būrio Liūto skyriaus vadas.

Laisvalaikiu rašė eiles, turėjo labai gražų ir stiprų balsą.

Buvo vedęs, žmona Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė (1915–1949) – 1945–1946 m. politinė kalinė, pabėgusi iš kalinimo vietos, laisvės gynėja, žuvusi pokario kovose. Duktė Nijolė Juzakėnaitė-Vanagienė (g. 1938 m.). 

Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Sudeikių  k. (Anykščių r.) – po išdavystės buvo stribų ir kareivių užkluptas ir atsitraukiantis kartu su kovos draugu savo pavaduotoju Nikodemu Tulušiu-Viesulu nušautas. Kūnas buvo nuvežtas į Taujėnų miestelį (Ukmergės r.), palaidojimo vieta nenustatyta – manoma, kad Taujėnų mokyklos teritorijoje.

A. Juzakėno gyvenimas ir likimas pristatomi P. Gaidelio biografinio-memorialinio rinkinio "Lietuvos laisvės kovų pogrindinio fronto kariai" I dalyje (2023 m.).