Steponas JOČYS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Barzda
Gimimo data: 1921-01-02
Gimimo vietovė: Mileikiškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas

2023-12-16   |   Spausdinti

Tėvai: Petras Jočys (apie 1875 – ?) ir Pranciška Radzevičiūtė-Gudonytė-Jočienė (1887–?) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Sofija Jočytė (1910–?), Petras Jočys (1912–?), Juozas Jočys-Uosis (1914–1950) – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas, Albina Jočytė (1915–?), Kazimieras Jočys (1918–?), Janina Jočytė (1922–?), Veronika Jočytė (1926–1927) – mirė kūdikystėje. 

1921 m. sausio 9 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Antanas Pauliukas, krikštatėviais buvo Liudvikas Gudonis ir Marijona Baranauskienė.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, S. Jočys buvo pašauktas į kariuomenę, tarnybą  baigė kaip Lietuvos kariuomenės puskarininkis.

Pokario metais jis išėjo partizanauti, 1944 m. rudenį buvo tarp pirmųjų partizaninio judėjimo organizatorių Troškūnų miškuose ir Šimonių girioje, 1944–1945 m. subūrė partizanų grupę, veikusią Žuvininkų ir Juostininkų miškuose bei jai vadovavo. 

1945 m. gegužės 6–7 dienomis S. Jočys dalyvavo krašto partizanų sąskrydyje, kuriame buvo nuspręsta įkurti Šarūno rinktinę. 1945–1946 m. jis buvo vieno iš šešių Šarūno rinktinės skyrių, vėliau išaugusio į Traidenio būrį, vadas, nuo 1945 m. vasaros veikė Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopoje, rengė kovines operacijas vakarinėje Troškūnų valsčiaus dalyje.

Žuvo 1946 m. birželio 6 d. Skamarokų miške. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse dabartinių Troškūnų miestelio kapinių teritorijoje. 1992 m. sutvarkytoje bendroje kapavietėje palaidojimo vietą ženklina vardinis kryžius (autorius Eligijus Smetona).