Teodoras KVYKLYS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Klajūnas
Gimimo data: 1926-00-00
Gimimo vietovė: Pagojės k. (Labeikių dvarelis, Utenos r.)

Trumpai:
Laisvės gynėjas, kariškis, partizanų rinktinės vadas

2016-09-12   |   Spausdinti

Tėvas Kazys Kvyklys – bežemis valstietis, nuomininkas. Brolis Jonas Kvyklys (?–1945) – laisvės gynėjas, žuvęs pokario kovose per apsuptį.

Nuo 1936 m. užaugo Vyžuonose (Utenos r.), kur persikėlė pragyvenimo ieškojusi šeima.

Mokėsi Utenos gimnazijoje, kur baigė 6 klases.

T. Kvyklys su tėvu ir broliu Jonu 1944 m. pradžioje išėjo savanoriu į generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę. Vokiečių administracijai išformavus šią rinktinę, jis grįžo namo į Vyžuonas ir tų pačių metų rudenį su broliu Jonu pasitraukė į miškus, slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, vadovaudamas mažam ir nepasiruošusiam kovai partizanų būriui. 1945 m. pavasarį Vyžuonų šile prie Balčio ežero besislapstantys jaunuoliai pateko į čekistų apsuptį, ten žuvo brolis J. Kvyklys.

1945 m. kovo mėnesį T. Kvyklys įstojo į Šmėklos partizanų būrį. 1946 m. trumpai jis buvo Šarūno rinktinės Mindaugo būrio vadas, o 1946–1949 m. – Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio vadas. 1948 m. lapkričio 13 d. mūšyje Repšėnų miške netoli Papartynės kaimo jis buvo sužeistas, bet kovos draugų išgelbėtas nuo mirties ir suėmimo.

Nuo 1949 m. balandžio iki 1950 m. gruodžio jis buvo Liūto  rinktinės vado adjutantas. 1950 m. T. Kvyklys-Klajūnas buvo paskirtas Vytauto apygardos žvalgybos skyriaus viršininku. 1950–1951 m. jis buvo ir Karaliaus Mindaugo srities štabo narys.

1951 m. balandžio 6 d. žuvus Liūto rinktinės vadui Antanui Lapieniui-Demonui (1916–1951), jis buvo paskirtas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadu. 1951 m. rugpjūčio 11 d. T. Kvyklys-Klajūnas organizavo kovinę operaciją, kurios metu kartu su bendražygiais sušaudė ginkluotus sovietinius aktyvistus: "Pergalės" kolūkio (Bičionys) pirmininką Vasilijų Rutkauską ir komunistų partijos Vilniaus srities komiteto atstovą Aleksandrą Balašovą.

1951 m. rugsėjį jis buvo paskirtas ir Karaliaus Mindaugo srities žvalgybos skyriaus viršininku. Atslūgus aktyviai partizaninei veiklai, T. Kvyklys-Klajūnas 1951–1952 m. daugiausia slapstėsi Vyžuonų ir Debeikių apylinkėse.

Yra duomenų, kad 1951 m. T. Kvyklys-Klajūnas slapta palaikė ryšius ir su MGB.  Tuo metu dėl jo kaltės žuvo du partizanai.

1951 m. lapkričio 14 d. Varkujų kaime (Anykščių r.) T. Kvyklys-Klajūnas su kitu partizanu Kaziu Ivanausku buvo MGB agento Grigo – mokytojo Algirdo Ramelio apnuodytas, užmigdytas ir suimtas. Po ilgų tardymų 1952 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo nuteistas mirties bausme.

Mirė 1952 m. gruodžio 2 d. (kitų šaltinių duomenimis – lapkričio 19 d.) Maskvoje (Rusija) – buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime.

T. Kvyklys-Klajūnas pripažintas kariu savanoriu (po mirties, 1999 m. birželio 24 d.). Krašto apsaugos ministerijos įsakymu jam suteiktas majoro karinis laipsnis (po mirties, 1999 m. liepos 30 d.).