Vytautas SEDELSKIS
  Gimimo data: 1928-12-12
Gimimo vietovė: Peštinių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Vaistininkas vadovas, farmacijos pedagogas, kraštotyrininkas

2023-04-02   |   Spausdinti

Tėvai: Povilas Sedelskis (1893–1959) iš Peštinių – amatininkas krosnius, paminklų meistras, ir Ona Mozūraitė-Sedelskienė (1896–1986) iš Peštinių – žemdirbė mažažemė valstietė, šeima turėjo 6 hektarus žemės. Augo penkių vaikų šeimoje su broliu ir trim seserimis. Seserys: Elena Sedelskytė-Saltonienė (1926–2010) – buhalterė, Vida Bronė Sedelskytė-Sprindienė (?–2010) – vaistininkė, Zita Zosė Sedelskytė-Šakalienė (?–2004) – medikė, brolis Juozas Sedelskis (?–?). Giminaitė (tėvų pusseserės duktė) Irena Grikštaitė-Andrukaitienė (g. 1948 m.) – pedagogė, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė.

1935–1938 m. mokėsi Debeikių pradžios mokykloje, 1939–1945 m. – Anykščių progimnazijoje ir gimnazijoje, ją baigė 2-ojoje laidoje, jo auklėtojas buvo Antanas Žukauskas-Vienuolis, su kuriuo vėliau artimai bendravo iki jo mirties 1957 m. ir jo pavyzdžiu pasirinko vaistininko profesiją. Baigdamas gimnaziją, jis dirbo Anykščių vaistinėje mokiniu.

1945–1949 m. V. Sedelskis studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje, įgijo vaistininko išsilavinimą ir provizoriaus diplomą. Studijuodamas buvo kurso seniūnas, dalyvavo meno saviveikloje – lankė Vilniaus mokytojų namų dramos ir šokių ratelius.

1949–1950 m. V. Sedelskis dirbo Krekenavos (Panevėžio r.) vaistinės vedėju. 1950 m. nuo gegužės iki gruodžio jis buvo Vyriausiosios farmacijos valdybos Panevėžio tarprajoninės kontoros farminspektorius, kol ši kontora buvo likviduota. 1950–1951 m. jis buvo Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros valdytojo pavaduotojas. 1951 m. pusmečiui jis buvo išsiųstas stažuotis į Maskvos (Rusija) sąjunginį farmacijos institutą, bet nebaigęs kursų rudenį buvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę.

1951–1956 m. V. Sedelskis buvo išsiųstas atlikti privalomosios karinės tarnybos į Čitos sritį (Rusija). 1951–1953 m. jis gyveno Solovjovske, Rusijos ir Mongolijos pasienyje, ir dirbo karinėje pulko vaistinėje. 1953 m. jis buvo perkeltas į Čitą, kur 1953–1956 m. dirbo karinio vaistų sandėlio medikamentų skyriuje, iš pradžių vedėjo pavaduotoju, paskui vedėju.

1956 m. gruodį demobilizuotas iš kariuomenės jis grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje, 1957–1958 m. dirbo Vyriausiosios farmacijos valdybos Kadrų skyriuje, nuo 1957 m. rugpjūčio buvo Vaistinių tinklo skyriaus viršininko pavaduotojas.

1958 m. gegužę V. Sedelskis savo iniciatyva išvyko į Druskininkus ir 1958–1964 m. dirbo Druskininkų vaistinės vedėju. 1963 m. ten jis atidarė naują vaistinės pastatą, kuris buvo pripažintas moderniausiu Lietuvoje, ir pradėjo šalyje paplitusią tradiciją įrengti tik originalius vaistinių interjerus.

1964–1971 m. jis buvo Vyriausiosios farmacijos valdybos Klaipėdos tarprajoninės kontoros valdytojas, kur pakeitė Povilą Baltraną ir vadovavo 48 Žemaitijos vaistinių tinklui, itin išplėtė vaistinių pastatų statybos ir rekonstrukcijos darbus, glaudžiai bendradarbiaudamas su architektais ir dailininkais. Jo iniciatyva Klaipėdos krašte buvo sukurta apie 30 originalių vaistinių interjerų.

Nuo 1971 m. rugpjūčio iki gyvenimo pabaigos V. Sedelskis gyveno Kaune.

1971–1989 m. V. Sedelskis dirbo Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros valdytoju, po valdybos reorganizavimo 1989–1991 m. buvo Respublikinio gamybinio susivienijimo "Farmacija" Kauno teritorinės gamybinės įmonės direktorius.

Jis inicijavo naujų vaistinių pastatų statybas šiame regione – pastatė ar rekonstravo apie 100 vaistinių, pastatė farmacinių įrenginių dirbtuves, įrengė modernią kontrolinę-analitinę laboratoriją. V. Sedelskis Kaune įkūrė vaistinių informacijos skyrių, reikalavo, kad vaistinės būtų estetiškos ir patrauklios. Nuo 1979 m. jis ėmė rengti "vaistinių krikštynas" – vietoj sovietinės vaistinių numeracijos ėmė suteikti joms originalius vardus.

Tuo pačiu metu Kaune jis dirbo ir pedagoginį darbą: 12 metų dėstė Kauno medicinos instituto farmacininkų kvalifikacijos kėlimo kursuose vaistinių statybos, įrengimo, estetikos ir etikos disciplinas. 20 metų jis buvo Kauno medicinos mokyklos farmacijos skyriaus studentų egzaminų komisijos pirmininkas.

1991–2000 m. jis buvo Garliavos (Kauno r.) vaistinės vedėjas, kol išėjo į pensiją.

1966 m. V. Sedelskiui buvo suteikta aukščiausia provizoriaus-farmacinio darbo organizatoriaus kvalifikacinė kategorija. Jis aktyviai dalyvavo Respublikinės farmacininkų mokslinės draugijos veikloje, nuo 1965 m. buvo visų jos suvažiavimų delegatas, pirmojo suvažiavimo meninės dalies vedėjas (kartu su Pranu Kuliešiumi), vėliau vadovavo agitbrigadoms, parengdavo menines programas farmacininkų suvažiavimams ir konferencijoms.

1956–1958 m. V. Sedelskis vaidino medicinos darbuotojų profsąjungos dramos būrelyje, parašė jam pjesę "Vienoje vaistinėje", kuri buvo pastatyta ir vaidinama.

Pasitraukęs iš farmacinės veiklos, V. Sedelskis rašė atsiminimus, išleido atsiminimų knygelę "Viskas ateičiai : prisiminimai iš gimnazijos laikų" (1995 m.), dviejų dalių memuarų rinkinį "Prisiminimų kritasiai" (2001 ir 2004 m.), dalyvavo Debeikiečių bendrijos veikloje.

Jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio provizoriaus garbės vardas, jis buvo išrinktas Lietuvos farmacijos sąjungos Garbės nariu.

Laisvalaikiu mėgo pirties tradicijas.

Susituokė 1952 m., žmona Elena Ribokaitė-Sedelskienė (1926–2010) – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, medikė optikė. Liko našlys. Vaikų nesulaukė.

Mirė 2010 m. rugsėjo 25 d. Kaune. Palaidotas Kauno Romainių I kapinėse (44 kvartalas, 13 eilė, 1 kapas). Kapą ženklina pilko akmens skulptūrinė kompozicija su iškiliu dekoratyviniu elementu ir horizontalios akmens plokštės su iškaltais įrašais: "Petras Sprindys / 1920–2015", "Sedelskienė Elena / 1926–2010 / Sedelskis Vytautas / 1928–2010", "Sedelskis Povilas / 1893–1959 / Sedelskienė Ona / 1896–1986" ir "Saltonas Vincas / 1917–1994 / Saltonienė Elena / 1926–2010".

V. Sedelskio gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės ir Anatolijaus Kostiukevičiaus sudarytame žinyne "Žymiausi Lietuvos farmacininkai" (leidinio "Lietuvos farmacija" I tomas, 1998 m.) bei R. Stonkutės-Žukienės monografijoje "Lietuvos farmacija XX amžiuje" (leidinio "Lietuvos farmacija" III tomas, 2005 m.).