Tėvas Kostas Bareika – ūkininkas, šeima nuomojo žemę.

Pokario metais S. Bareika išėjo partizanauti. Jis buvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, nuo 1949 m. gegužės, žuvus būrio vadui Antanui Žiliui-Žaibui, – šio būrio vadas.

Žaibo būrio partizanai aktyviai veikė Traupio valsčiuje ir ten žuvo, didžioji dalis to būrio partizanų palaidota Šapio kaimo kapinėse.

Buvo vedęs, žmona Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Krienienė (1925–1950) – laisvės gynėja partizanė, žuvusi pokario kovoje.

Mirė 1949 m. liepos 30 d. Šilų miške (Panevėžio r.) – žuvo mūšyje, sovietinėms represinėms struktūroms atakavus laisvės gynėjų bunkerį. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Raguvos (Panevėžio r.) miestelyje, paskui artimųjų rūpesčiu slapta perlaidoti senosiose Šapio kaimo (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina Lietuvos kario kryžius (autorius – Eligijus Smetona) su įrašu "Stasys / Bareika / "Krienas" / 1922–1944–1949", pastatytas 1990 m. rugsėjį Jono Kadžionio rūpesčiu.

S. Bareikos kapas 1994 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Šapio senųjų kapinių komplekso Lietuvos partizanų kapų (kodas 17254) objektas.