Tėvai: Tomas Kušeliauskas – dvarininkas bajoras, Butėnų ir Sterkonių dvarų bei Debeikių palivarko savininkas, Sterkonių dvaro koplyčios fundatorius, ir Rozalija Šveckaitė-Kušeliauskienė – dvarininkė bajorė. Sesuo ? Kušeliauskaitė-Lapienė – Sterkonių dvaro paveldėtoja, brolis Baltramiejus Liudvikas Kušeliauskas (1754–?).

J. Kušeliauskas paveldėjo iš tėvo ir valdė Sterkonių dvarą bei Debeikių palivarką, jaunystėje dar įsigijo ir Mickūnų (Anykščių r.) palivarką. Jis turėjo ir valstybinę tarnybą, buvo Ukmergės apskrities maršalka.

J. Kušeliauskas yra Debeikių (Anykščių r.) parapijos steigimo 1792 m. iniciatorius ir Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, pastatytos iki 1799 m., fundatorius.

Sutaręs su kaimynais dvarininkais Aknystų Jelenskiais ir Surviliškio Gratkauskais, jis inicijavo naujos bažnyčios statybą Debeikiuose, dovanojo parapijai pusantro valako (daugiau kaip 30 ha) žemės ir skyrė 2400 sidabro rublių.

Jis skyrė savo miško, buvusio Marimpolio kaime arčiausiai statybvietės, medieną Debeikių bažnyčiai statyti, taip palengvindamas ir paspartindamas statybą.

Kai pastatas buvo baigtas, 1799 m. J. Kušeliauskas aprūpino bažnyčią apeigų reikmenimis. Jo iniciatyva buvo pagamintos 5 naujos klausyklos, beveik pusantro šimto metų naudotos Debeikiuose – visą senosios bažnyčios gyvavimo laikotarpį, paskui ir naujojoje mūrinėje bažnyčioje. 1943 m. keturios iš tų klausyklų buvo padovanotos naujai Inkūnų (Anykščių r.) bažnyčiai, ten yra iki šiol, o viena liko Debeikiuose kaip J. Kušeliausko atminimas.

1790 m. jis skyrė savo žemės rėžį – pusę margo – Debeikių parapijos kapinėms įrengti, tų kapinėse daugiau nei šimtmetį, iki 1913 m., užteko debeikiečiams laidoti.

Buvo bevaikis.

Mirė 1806 m. kovo 18 d. Sterkonyse. Buvo palaidotas Debeikių kapinėse.

1847 m. J. Kušeliausko sūnėnas Jonas Kušeliauskas padovanojo Debeikių bažnyčiai savo dėdės portretą, kuris iki šiol saugomas ir eksponuojamas šioje bažnyčioje.