1957 m. baigė Jiezno (Prienų r.) vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje miškininkystę, įgijo miškų ūkio inžinieriaus išsilavinimą.

1962–1963 m. P. A. Sebeika dirbo Kaišiadorių miškų ūkio Pravieniškių girininkijoje miško techniku-dešimtininku.

1963–1974 m. jis buvo Jurbarko miškų ūkio Veliuonos girininkijos girininkas. Čia dirbdamas, jis įveisė apie 1300 hektarų jaunuolynų, apželdindamas dešinįjį Nemuno vagos šlaitą nuo Seredžiaus iki Vytėnų. Jis taip pat įveisė miško daigynus Egliuonos ir Raudonės eiguvose, pastatė ir apželdino Veliuonos girininkijos sodybą.

Nuo 1974 m. iki gyvenimo pabaigos P. A. Sebeika gyveno ir dirbo Anykščiuose.

1974–1978 m. jis buvo Anykščių miškų pramonės ūkio, 1978–1987 m. – Rokiškio gamybinio susivienijimo Anykščių miškų ūkio direktorius.

Vadovaudamas įmonei, P. A. Sebeika įrengė ir apželdino miškininkų gyvenvietę Anykščių miesto pakraštyje, sutvarkė Mickūnų ir Juostininkų girininkijas, inicijavo Juostininkų, Troškūnų ir Burbiškio miškų sausinimą. Jis rūpinosi miškų atkūrimu ir medynų ugdymu.

P. A. Sebeika taip pat buvo gamtos žinovas ir mylėtojas. 1979–1987 m. jis buvo ir Gamtos apsaugos draugijos Anykščių skyriaus pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. Jis parengė ir paskelbė publikacijų miškininkystės ir gamtos apsaugos temomis miškininkų ir rajono spaudoje.

P. A. Sebeika buvo apdovanotas Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos ir Miškų ūkio ministerijos Garbės raštais.

Laisvalaikiu medžiodavo, žvejodavo, daug skaitė. P. A. Sebeika sukaupė ir paliko turtingą medžioklės trofėjų kolekciją.

Buvo vedęs, žmona Danutė Kavaliauskaitė-Sebeikienė – mokslinė agronomė, ekonomistė. Sūnūs: Žydrūnas (g. 1962 m.) – miškininkas, Arūnas – statybininkas.

Mirė 1987 m. rugpjūčio 22 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Kapą ženklina raudono akmens paminklas-stela su viršuje iškaltu reljefiniu dekoratyviniu elementu ir įrašu: "Pranas Sebeika / 1939.VII.13.–1987.VIII.22.".