MALDEIKIAI
  Gretimos vietovės:
ČIUNKIAI | LAITELIAI | MEDINOS (Viešintų) | PELYŠĖLĖS II | VIDUGIRIAI | ŽIEŽIOKIŠKIAI |

2013-12-26   |   Spausdinti

Kaimas Viešintų seniūnijoje už 4 kilometrų į pietvakarius nuo Viešintų. Ribojasi su Medinų, Žiežiokiškių, Laitelių, Čiunkių, Pelyšėlių II ir Vidugirių kaimais. Per kaimą teka upelis Sala – Viešinto ežero intakas ir upelis Žalialieknis – Pelyšos intakas, čia yra jų ištakos. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Šilelio miško.

Yra 1 sodyba – kaimas likęs negyvenamas (2001 ir 2011 m.).

Maldeikiai (Moldejkie) minimi  Ukmergės pavieto seniūnijų inventoriuose 1765 ir 1773 metais. Kaimas tuo metu priklausė Anykščių seniūnijos Laičių vaitijai, kurios vaitu buvo kaimyniniame Čiunkių kaime gyvenęs Tomas Rudika. 1765 m. činšiniame kaime buvo 5 sodybos, kurių savininkai mokėjo atitinkamus mokesčius auksiniais Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui: Jurgio Grigaliūno (40 auksinių), Jono Grigaliūno (40), Jokūbo Skapo su Juozapu Grigaliūnu (109), Mykolo Grigaliūno (35) ir našlės Juodbarzdienės (50).

1773 m. inventoriuje pažymėtos taip pat 5 sodybos: Jurgio Grigaliūno su sūnumi Matu; Jono Grigaliūno su sūnumi Jurgiu; Jokūbo Skapo ir sūnaus Jurgio su Juozapu Grigaliūnu ir sūnumi Martynu; Andrėjaus Tamošiūno; laisva našlės Debašovos žemė, o Juozapas Lapeikis iš Čiunkių mokėjo 16 auksinių už lankas.

1774 m. parapijų surašyme Maldeikiai nėra minimi, nors pagal kitus dokumentus priklauso Anykščių parapijai.

1869 m. kaimas su 30 gyventojų priklausė Andrioniškio valsčiaus kaimo bendruomenei "Vasiljevskoje".

XIX a. pabaigoje Maldeikiuose gyveno ir vietinius vaikus lietuviškai mokė daraktorius Matas Jančys (apie 1861 – ?). Jis turėdavo 20–25 mokinius, kuriuos mokydavo skaityti ir rašyti tik lietuviškai, mokymui naudojo lietuvišką elementorių ir maldaknyges.

1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 86 gyventojai. 1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 278,39 ha žemės. Apie 1930 m. Maldeikių kaimo jaunimas pastatė kaimo centre kryžių, išlikusį iki šiol. Kaimas turėjo garsią pribuvėją Viktoriją Jakubkienę, aludarį Antaną Strolią, muzikantus Juozapą Bagdoną, Kazį Repčį ir Petrą Brazį. Kaime dirbo amatininkai staliai Dominykas Gražys ir Antanas Jakubka. Maldeikiuose buvo populiari bitininkystė: bites augino Jonas Bubinas, Jonas Tvaskus, Juozas Meldaikis, D. Gražys ir A. Jakubka.

Po Antrojo pasaulinio karo 1948 m. gegužės 22 d. iš Maldeikių buvo ištremti į Sibirą 6 asmenys – Juozo Antanėlio šeima: Juozas Antanėlis (1904–?), jo žmona Liuda Antanėlienė (1916-?), jo tėvai Jurgis Antanėlis (1866 – apie 1950) ir Viktorija Antanėlienė (1866 – apie 1950), jo dukterys Palma Antanėlytė (g. 1940 m.) ir Genė Antanėlytė (g. 1947 m.). Žežiokiškio viensėdyje gyvenusi ir 50 hektarų ūkį turėjusi Antano Gindrėno šeima buvo įspėta apie galimą tremtį ir nuo jos pabėgo, palikusi savo sodybą.

1944 m. gruodžio viduryje kaime siautėję stribai rado ir nušovė Mykolo Bagdono sodyboje besislapstančius laisvės gynėjus Baltrų ir Viktorą Gasiūnus iš Pelyšėlių, o už tai, kad buvo nušautas ir vienas kareivis, sudegino M. Bagdono ir Kazimiero Petniūno sodybas, taip pat po kelis ūkio pastatus pastatus iš Juozo Antanėlio, Juozo Meldaikio ir Antano Uzdros sodybų. Pokario kovose žuvę broliai Antanas (1915–1944) ir Bronius (1919–1945) Antanėliai bei Pranas Masys (1914-1944) slapta buvo palaidoti kaime prie jaunimo kryžiaus, jų atminimui buvo pastatytas ir 1989 m. Viešintų klebono Vincento Inkrato pašventintas kryžius. 1994 m. rugsėjį jų palaikai buvo iškasti ir iškilmingai perlaidoti į naująsias Viešintų kapines.  

1949 m. rugpjūčio 23 d. kaimas kartus su Medinomis buvo sujungtas į kolūkį "Naujoji sodyba", pirmuoju jo pirmininku paskirtas Jonas Bubinas (1904–2000). Stambinant ūkius, 1953–1959 m. jis priklausė "Draugystės", 1959–1978 m. – tam pačiam, tik "Draugystės keliu" pervadintam kolūkiui, nuo 1978 m. – "Gimtosios žemės" kolūkiui, nuo 1989 m. pervadintam Viešintų vardu, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo.

Į pietryčius nuo kaimo sodybų, Šilelio miške, yra Maldeikių pilkapynas. Išliko apie 15 apardytų sampilų. Senieji kaimo gyventojai šią vietą vadindavo Milžinkapiu.

Maldeikiuose, Antano Repčio šeimos sodybvietėje, pastatytas ir Viešintų parapijos administratoriaus Virginijaus Taučkėlos pašventintas kryžius šiai giminei ir visiems kaimo gyventojams atminti (2004 m.), nuo to laiko rengiami kaimo gyventojų sambūriai.