Viensėdis Troškūnų seniūnijoje už 8 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Pietiniu viensėdžio pakraščiu teka Latavos upelis. Ribojasi su Latavos ir Karčių kaimais, Girelės ir Daugulių viensėdžiais.

Yra 1 sodyba – 1 gyventojas (2001 m.), viensėdis liko negyvenamas (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 27 gyventojai. 1937 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 43,35 ha žemės. Iš trijų savininkų du buvo Dalindos.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Pažangos" kolūkį, vėliau priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Palatavio piliakalnis yra 550 metrų į šiaurės rytus nuo Anykščių–Panevėžio krašto kelio, 250 metrų į šiaurę nuo Latavos upelio, buvusio Latavos ežerėlio šiauriniame krante. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje į Latavos slėnį. Pagal kraštotyrininko Raimondo Guobio surinktą informaciją 1997 m. atrastas Palatavio piliakalnis – vienas reikšmingiausių Anykščių krašto istorijos paminklų. Piliakalnio aikštelė beveik apvali, 33 metrų ilgio iš šiaurės rytų į pietvakarius ir 30 metrų pločio, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarų pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais. Jis yra 20 metrų ilgio, 12 metrų pločio ties pagrindu ir 1,5 metro aukščio nuo aikštelės. Jo išorinis 3 metrų aukščio šlaitas leidžiasi į 2 metrų gylio griovį, kurio plotis viršuje 10 metrų, apačioje – 2 metrai. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 metrų aukščio, viršutinėje 2–3 metrų aukščio dalyje pastatinti. Vakariniame šlaite yra griovio ir pylimėlio liekanų. Šiuo metu piliakalnis apaugęs tankiu eglynu, kuris retinamas.

Archeologas Gintautas Zabiela, 1997 m. žvalgydamas piliakalnį, aikštelėje vietomis rado pilką kultūrinį sluoksnį su degintais akmenimis, o su metalo detektoriumi aptiko tris metalinius dirbinius. Pagal šiuos atsitiktinius radinius – žalvarinį indo apkalą, varinės skardos gabalėlį ir geležinio peilio viršūnę – piliakalnis datuotas XIII–XIV a.

Po šio atradimo nebeliko abejonių dėl piliakalnio Lettowia vietos, minimos Mindaugo laiškuose 1253 ir 1260 m., bei jos pavadinimo tapatumo su Latavos vardu. Kai kurie istorikai neabejoja, jog šiame piliakalnyje buvusiame dvare – Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencijoje buvo karūnuotas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas. Tokią mintį dar 1909 m. iškėlė Eduardas Volteris bei Kazimieras Būga, tačiau tuo metu Latavos upelio pakrantėse nebuvo žinoma jokio piliakalnio. Jo čia kelis kartus nesėkmingai ieškota nuo 1927 m.

Piliakalnis 2010 m. sutvarkytas ir prižiūrimas, įrengta jo lankymo infrastruktūra. Pastaraisiais metais ant Palatavio piliakalnio aukštaičiai kasmet renkasi liepos 6-ąją, minėdami Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Palatavio viensėdžio pietvakariniame pakraštyje, ties kelių sankirta, verslininko Virginijaus Strolios iniciatyva pastatyta skulptūrinė kompozicija "Palatavio Karalius Mindaugas" (autorius – medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius, 2017 m.) – kelrodis piliakalnio link.