Virginijus STROLIA
  Gimimo data: 1961-11-12
Gimimo vietovė: Pienagalio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Istorikas, leidėjas, verslininkas, mecenatas

2018-07-20   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Strolia (?–2001) – žemdirbys, melioratorius, ir Vlada Strolienė (1929–2010) – žemdirbė, tremtinė. Pusbrolis (tėvo brolio Napalio sūnus) Ričardas Strolia (g. 1960 m.) – inžinierius, sportininkas radistas.

1969–1977 m. mokėsi Andrioniškio (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1977–1980 m. baigė Anykščių 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Anykščių Antano Vienuolio progimnazija). 1980–1985 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą.

1985–1987 m. V. Strolia dirbo Vilniaus melioracijos statybos valdyboje inžinieriumi. Nuo mažens domėdamasis istorija, jis nuo antrojo kurso neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1990 m. įgijo istoriko išsilavinimą. 1987–1989 m. jis dirbo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, buvo atsakingas už paminklų priežiūrą, kol šios institucijos finansavimas nutrūko.

1988 m. įsitraukęs į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, V. Strolia dalyvavo pirmosios Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovaujamos profesoriaus Juliaus Juzeliūno, veikloje, paskui 1989–1991 m. buvo Represijų Lietuvoje tyrimo centro, įsteigto prie Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, jaunesnysis mokslinis bendradarbis. V. Strolia rengė pirmąją lietuvių ekspediciją į tremties vietas Altajuje ir Sibire, pats joje dalyvavo ir iš ten pargabeno 94 tremtinių, palaidotų Tomsko (Rusija) apylinkėse, palaikus. Bendradarbiaudamas su jaunimo bendrija "Lituanica", V. Strolia įsteigė Novosibirsko, Krasnojarsko, Tomsko, Omsko ir Barnaulo (Altajaus krašto) lietuvių kultūros draugijas. Jis tyrinėjo Altajaus krašto tremties archyvus. 1991 m. jis buvo tarp Lietuvos parlamento gynėjų

1992 m. jis ėmėsi leidybos verslo, kartu su partneriais įkūrė leidybos įmonę "Baltijos aras", pradėjo leisti pirmuosius Nepriklausomoje Lietuvoje atvirukus su Lietuvos vaizdais, darbo ir sieninius kalendorius. 1995 m. V. Strolia atidarė šios įmonės filialus Maskvoje (Rusija) ir Minske (Baltarusija), 1996 m. įsteigė filialą Kijeve (Ukraina), kur pats ėmėsi jam vadovauti.

1997 m. pertvarkęs bendrovės "Baltijos aras" filialą į uždarąją akcinę bendrovę leidyklą "Baltia Druk Ltd.", nuo 1997 m. iki šiol V. Strolia yra šios leidyklos bendrasavininkis, vyriausiasis redaktorius ir komercijos direktorius. "Baltia Druk" yra viena iš dešimties didžiausių Ukrainos leidyklų, specializuota leisti reprezentacines knygas, meninius ir turistinius atvirukus bei leidinius turistams.

2006 m. jo įmonė buvo apdovanota Ukrainos vyriausybės padėka už šalies tarptautinio autoriteto stiprinimą. Jo iniciatyva išleista istorinė studija-albumas "Ukraina: Lietuvos epocha 1320-1569" (ukrainiečių kalba 2009 m., lietuviškai 2010 m.) buvo pripažinta geriausia 2009 metų istorinio pobūdžio bei gražiausia metų knyga Ukrainoje.

Lankydamasis Lietuvoje, V. Strolia inicijavo sutvarkyti ir naujais kryžiais bei paminklais paženklinti gimtojo krašto kapines, yra istorinės atminties įamžinimo mecenatas. Jo rūpesčiu buvo sutvarkytos Pienagalio kapinės, jose pastatytas kryžius su gedinčios motinos skulptūra (autorius – Jonas Tvardauskas, 2003 m.), taip pat sutvarkyti ir paženklinti Kiaušagalio (2004 m.), Karčių (2008 m.), Bareišių (2009 m.) senkapiai, Kiaušagalio kaimas kaip 1920 m. Troškūnuose žuvusių šaulių tėviškė (2007 m.), vyskupo Pauliaus Antano Baltakio gimtoji sodybvietė Latavėnuose (2011 m.). Taip jo iniciatyva suformuotas Latavos krašto stogastulpių kelias – populiarėjanti turistinė trasa.

Nuo 2016 m. balandžio V. Strolia yra Anykščių krašto Garbės ambasadorius Ukrainoje – pirmasis anykštėnas, Anykščių rajono savivaldybės tarybos paskirtas į tokias visuomenines pareigas.

Už Lietuvos ir Ukrainos istorinių ryšių puoselėjimą ir sklaidą jis apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu "Lietuvos diplomatijos žvaigždė" (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Laisvalaikiu naršo internete, žiūri futbolo varžybas, ilsisi gamtoje.

Vedęs, žmona Rūta Malikėnaitė – verslininkė, vadovė.