SLIEPŠIŠKIS
  Gretimos vietovės:
BAJORAI (Svėdasų) | ČIUKAI | DIENIONYS | ERTĖJAI | GALVYDŽIAI | KUŠLIAI | VIKONYS (Svėdasų) |

2019-06-03   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 5 kilometrų į pietvakarius nuo Svėdasų. Ribojasi su Kušlių, Dienionių, Galvydžių, Ertėjų Čiukų, Bajorų ir Vikonių kaimais. Kaimą iš šiaurės supa Šimonių giria, įsikūręs į vakarus nuo dešiniojo Jaros upės kranto. Kaime yra Priegodo (Priepado) ežeras (plotas 0,2 kv. km) bei mažesni ežerėliai: Ešerinis, Apvalainis ir Ilginis.

Yra 10 sodybų – 36 gyventojai (2001 m.), 29 gyventojai (2011 m.). Priklauso Grikiapelių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1921 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 362,47 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 55 gyventojai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Sliepšiškio buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų.

1949 m. lapkričio 2 d. Šimonių girioje prie Sliepšiškio kaimo, apsupus MGB kareiviams, Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio slėptuvėje žuvo 5 partizanai: būrio vadas Albertas Žilys-Kęstutis, Pauriškių pradžios mokyklos mokytoja, partizanų ryšininkė Vlada Albina Vizbarienė-Gražina, partizanai Alfonsas Niaura-Tursas, Juozas Pakštas-Gegutė ir Bronislovas Birka-Klevas. Jų žūties vietoje pastatytas tipinis atminimo ženklas – trisienis kryžius (autoriai – skulptorius Jonas Jagėla ir dizaineris Romas Navickas, 1999 m.) su iškaltomis žuvusiųjų pavardėmis ir tekstu: "Šioje vietoje / buvusiame Kęstučio / bunkeryje 1949 11 02 / žuvo 5 partizanai". Jų laikino palaidojimo vietoje šalia sunaikinto bunkerio pastatytas medinis kryžius.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Sliepšiškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Svėdasų apylinkės.

1949 m. rugsėjo 14 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Žingsnis pirmyn". Stambinant ūkius, nuo 1952 m. jis priklausė K. Požėlos, vėliau iki 1958 m. – Vorošilovo kolūkiams. 1958–1974 m. kaimas priklausė mažesniam "Jaros" kolūkiui, o nuo 1974 m. – stambiam Svėdasų kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, išlikę 2 akmeniniai kryžiai su įrašais: "1894", "1905". Šiose kapinėse taip pat palaidota ar perlaidota 16 partizanų. Tarp jų: 1945 m. liepos 15 d. mūšyje Kurkliečiuose (Rokiškio r.) žuvę Kunigiškių būrio partizanai broliai Augustinas Baltuška (1918–1945) ir Jonas Baltuška (1922–1945) bei Albinas Mėginis (1923–1945) iš Kunigiškių kaimo, Bronius Budreika (1911–1945) ir Petras Budreika (1923–1945) iš Gykių kaimo, 1948 m. rugpjūčio 31 d. nuo žaizdų miręs Žalgirio būrio vadas Povilas Baronas-Briedis (1910–1948). Jiems pastatytas paminklas (1990 m., atnaujintas 2018 m.), kitų laisvės gynėjų kapus ženklina antkapiniai kryžiai (idėjos autorius Eligijus Smetona, 1991 m.).

Per Sliepšiškio kaimą veda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva įrengtas pažintinis maršrutas "Algimanto apygardos partizanų kovų takais" (2014 m.), kelią rodo betoninės maršruto krypties rodyklės, prie kapinių stovi informacinis stendas.

Sliepšiškyje 1838 m. gimė kunigas Juozapas Rimkevičius, 1878 m. – kunigas Kazimieras Rimkevičius, 1883 m. – kunigas Antanas Braknys-Braknė.