ČIUKAI
  Gretimos vietovės:
BAJORAI (Svėdasų) | ERTĖJAI | JUODEGLYNIS | RUDAKASIAI | SLIEPŠIŠKIS | VISĖTIŠKĖS | ZOVIŠKIAI |

2019-07-22   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Ribojasi su Sliepšiškio, Bajorų, Zoviškių, Visėtiškių, Rudakasių, Juodeglynio ir Ertėjų bei Kupiškio rajono Druskių, Aluotų ir Žeimių kaimais. Įsikūręs prie krašto kelio Utena–Kupiškis, kaimą kerta upė Jara – dešinysis Šventosios intakas. Dalis Aluotų ir Druskių kaimų XX a. II pusėje buvo priskirta Čiukams.

Yra 8 sodybos – 15 gyventojų (2001 m.), 6 gyventojai (2011 m.). Priklauso Svėdasų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Vietiniai žmonės kaimo vardą kildina iš sutrumpinto žodžių junginio "ponaičiuko žemė". Mat kaimo žemė kadaise priklausiusi Zoviškių palivarkui, o kai jo savininkas ponas miręs, šis žemių kraštas atitekęs jo sūnui ponaičiukui.

Svėdasų parapijos dokumentai liudija, kad 1835 m. Čiukuose gyveno šešios gausios valstiečių šeimos. XIX a. pabaigoje Čiukuose buvo žinomos Kovų, Vilių, Zobarskų, Balaišių, Žvirblių, Tutinų, Balčiūnų ir Kazlauskų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metais 12-os kiemų gatvinis kaimas sudegė. Todėl dar 1921 m. kaimas, bene pirmasis Anykščių krašte, buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 129,73 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 8 naujos sodybos – 49 gyventojai. 1926 m. birželio 3 d. kaimą vėl siaubė gaisras – per neatsargumą sudegė naujas garinis malūnas ir lentpjūvė, kaimo gyventojai patyrė didelių nuostolių.

Čiukuose XX a. pradžioje gyveno ir kūrė dievdirbys Dagys.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Čiukų buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

1950 m. kaimas buvo įjungtas į S. Nėries kolūkį, vėliau priklausė "Raudonojo spalio", Vorošilovo vardo, Svėdasų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Čiukuose nuo XX a. vidurio iki Anykščių miškų urėdijos Svėdasų girininkijos centras. Iš pradžių veikusi privačiose šio kaimo sodybose, 1960 m. girininkijos administracija įsikūrė specialiai jai pastatytose patalpose, kur veikė iki 2015 m. pabaigos, kol pastatą nusiaubė gaisras, girininkijos administracija buvo laikinai perkelta į Svėdasus. Svėdasų girininkais dirbo: 1924–1936 m. – Henrikas Bartkevičius, po 1936 m. – Z. Šerkšnas, 1945 m. – Vincentas Verbyla, 1949–1952 m. – Povilas Linartas, 1952–1954 m. – Petras Laurinavičius, 1954–1957 m. – Mykolas Kalibatas, 1957–1961 m. – Vytautas Tulauskas, 1961–1973 m. – Alfonsas Martinkus, 1973–1975 m. – Ričardas Kaulakys, 1975–1977 m. – Vytautas Bartkus, 1977–1979 m. – Algirdas Medeika, 1980–1987 m. – Gintautas Baršauskas, nuo 1987 m. iki šiol – Donatas Tuska.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Čiukų kaimo istorija pasakojama kraštotyrininko Minvydo Kazlausko (g. 1933 m.) memuariniame rinkinyje "Saulėlydis Čiukuose" (2016 m.).

Čiukuose 1886 m. gimė vaistininkas ir visuomenininkas Antanas Trečiokas, 1891 m. – pedagogas ir vertėjas Jonas Trečiokas, 1911 m. – agronomė, visuomenininkė Faustina Vilytė-Manelienė-Mackevičienė, 1921 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Albertas Žilys-Kęstutis, 1930 m. – pedagogas ir literatas Tautvydas Kazlauskas, 1933 m. – kraštotyrininkas Minvydas Kazlauskas.