Tėvai: Ignotas Januška (1873–1953) ir Marijona Simanonytė-Januškienė (1880–1968) – valstiečiai žemdirbiai, turėjo 14 ha žemės. Užaugo šeimoje su keturiais broliais ir seserimi (dar du broliai mirė maži). Broliai ir sesuo: Mykolas Januška (1898–1989) – laisvės gynėjas Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, emigrantas Kanadoje, visuomenininkas, Juozapas Januška (1901–1985) – emigrantas Kanadoje, automechanikas, Vladislovas Januška (1904–1905) – mirė kūdikystėje, Jurgis Januška (1909–1968) – emigrantas Kanadoje, verslininkas ir visuomenininkas, Petras Januška (1911–1914) – mirė vaikystėje, Petras Januška (1916–1986) – emigrantas Kanadoje, ekonomistas, verslininkas ir visuomenininkas, ir Marija Januškaitė-Kriaučiūnienė (1921–2017) – emigrantė JAV, pedagogė ir visuomenininkė.

1906 m. spalio 1 d. Kurklių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Petras Šimanauskas, krikštatėviais buvo Vincentas Maldžius ir Marijona Žemaitytė.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, V. Januška buvo mobilizuotas į karinę tarnybą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tarnybą baigė vyresniojo puskarininkio kariniu laipsniu.

Demobilizuotas jis grįžo į tėvišką, bet netrukus pradėjo tarnybą Lietuvos policijoje. Paskirtas į sargybos skyrių, V. Januška iki 1940 m. tarnavo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos sodybos Užulėnyje (Ukmergės r.) apsaugoje.

Nepriklausomoje Lietuvoje V. Januška buvo šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos Kurklių šaulių būrio vadas.

1940–1944 m. jis gyveno tėviškėje Janonyse.

1944 m. su broliais ir seserimi V. Januška pasitraukė į Vakarus. 1947 m. jis persikėlė į Kanadą ir įsikūrė Vinipege (Winnipeg, Manitobos provincija), iš pradžių dirbo pas vietinius ūkininkus.

Vėliau jis buvo geležinkelio sistemos darbuotojas, dirbo Vinipego centrinėje šildymo įmonėje, bendrovės "Siemens" telefonų įrengimo skyriuje, kol išejo į pensiją.

V. Januška aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės veikloje, buvo šios Bendruomenės Vinipego apylinkės valdybos narys, 1972 ir 1978–1979 m. – šios apylinkės valdybos pirmininkas. Jis buvo Kanados lietuvių fondo atstovas Manitobos provincijoje, šio fondo rėmėjas.

Steigiant Vinipege Šv. Kazimiero lietuvių katalikų parapiją, V. Januška kartu su broliu Mykolu 1950–1957 m. organizavo parapijos bažnyčios statybą. Jis dirbo bažnyčios statybos komitete finansų telkimo nariu, vėliau iki gyvenimo pabaigos buvo parapijos rėmėjas.

Jis dalyvavo Vinipego lietuvių meno saviveikloje: dainavo chore, šoko tautinius šokius, akompanuodavo akordeonu.

V. Januškos šeimos vasarvietė prie Vinipego ežero buvo tapusi lietuvių bendruomenės susibūrimų ir pobūvių vieta, savaitgaliais suburdavusi Vinipego lietuvius.

Laisvalaikiu iki senatvės bitininkavo, prižiūrėjo sodą.

Buvo vedęs, žmona Elena Januškienė. Vaikai: Danguolė Januškaitė – muzikė vargonininkė ir chorvedė, Vidas Januška ir Algirdas Januška (1947–1987).

Mirė 1998 m. kovo 19 d. Vinipege (Manitobos provincija, Kanada). Palaidotas Vinipego "Assumption" Romos katalikų kapinių kolumbariume. Kapavietę dengia šviesiai pilko šlifuoto akmens plokštė su Gedimino stulpais ir įrašu: "Januška / 1906 Vincent 1998 / 1917 Elena 2011 / Ilsėkite ramybėje".