Gimimo data nustatyta pagal Kurklių parapijos krikšto metrikų įrašą. Kitur minima, kad gimęs 1898 m. gruodžio 8 d.

Tėvai: Ignotas Januška (1873–1953) ir Marijona Simanonytė-Januškienė (1880–1968) – valstiečiai žemdirbiai, turėjo 14 ha žemės. Užaugo šeimoje su keturiais broliais ir seserimi (dar du broliai mirė maži), buvo vyriausias. Broliai ir sesuo: Juozapas Januška (1901–1985) – emigrantas Kanadoje, automechanikas, Vladislovas Januška (1904–1905) – mirė kūdikystėje, Vincas Januška (1906–1998) – policijos pareigūnas, emigrantas Kanadoje, visuomenininkas, Jurgis Januška (1909–1968) – emigrantas Kanadoje, verslininkas ir visuomenininkas, Petras Januška (1911–1914) – mirė vaikystėje, Petras Januška (1916–1986) – emigrantas Kanadoje, ekonomistas, verslininkas, visuomenininkas, ir Marija Januškaitė-Kriaučiūnienė (1921–2017) – emigrantė JAV, pedagogė ir visuomenininkė.

1898 m. gruodžio 13 d. Kurklių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Kajetonas Babrauskas, krikštatėviais buvo Mykolas Kepalinskas ir Elžbieta Januškaitė.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, M. Januška buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais prie Vilniaus ir Širvintų.

Siekdamas užsidirbti ir padėti jaunesniems broliams išsimokslinti, pagerinti tėviškės ūkį, 1927 m. gegužę M. Januška emigravo į Kanadą ir ten pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

1927 m. jis dirbo privačiame ūkyje Ruscell (Manitobos provincija). Metų pabaigoje persikėlęs į  Fort Vaitą (Fort Whyte, Manitobos provincija), čia M. Januška 1928–1932 m. dirbo "Canada Cement Co." fabrike, kol krizės laikotarpiu įmonė užsidarė.

1932–1944 m. jis dirbo Manitobos provincijos Central Manitobo Mine aukso kasyklose.

Nuo 1944 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Vinipege (Winnipeg, Manitobos provincija) ir dirbo geležinkelių CPR bendrovėje.

Po Antrojo pasaulinio karo M. Januška organizavo karo pabėgėlių persikėlimą iš Europos į Kanadą, siuntė iškvietimus, 1947 m. padėjo atvykti ir įsikurti keturių savo jaunesniųjų brolių šeimoms. Vinipege jis rūpinosi atvykusių lietuvių kultūrine bendryste, skatino burtis į meno saviveiklos kolektyvus.

1947 m. M. Januška inicijavo lietuvių katalikų parapijos kūrimą Vinipege. Jis kreipėsi į Vinipego arkivyskupą, prašydamas skirti dvasininką lietuviams aptarnauti, taip pirmiausiai buvo paskirtas vienuolis jėzuitas McGuire, kalbėjęs vokiškai.

Atvykus į Vinipegą vienuoliams pranciškonams su tėvu Jurgiu Gailiušiu, 1949 m. buvo sukurtas lietuvių misijos komitetas, kuriame M. Januška buvo paskirtas kasininku.

Steigiant Vinipege Šv. Kazimiero lietuvių katalikų parapiją, M. Januška 1950 m. lapkričio 5 d. buvo paskirtas bažnyčios įsigijimo (vėliau – bažnyčios statybos) komiteto pirmininku.

Kartu su broliu Vincu 1951–1957 m. jis organizavo parapijos bažnyčios statybą. 1950–1978 m. jis pirmasis ir ilgiausiai ėjo Vinipego Šv. Kazimiero lietuvių katalikų parapijos komiteto pirmininko pareigas.

M. Januška aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių veikloje, 1949–1950 m. buvo Kanados lietuvių sąjungos Vinipego skyriaus vicepirmininkas. Šiai organizacijai nutraukus veiklą, vėliau jis dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės Vinipego apylinkės veikloje, buvo jos valdybos narys, 1959–1960 m. – valdybos pirmininkas.

80-mečio proga M. Januškai už nuopelnus Vinipego katalikų parapijai buvo suteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus I apaštališkasis palaiminimas (1978 m.).

Vedė 1936 m. Vinipege, žmona Marija Rožė Kucilytė-Januškienė (1909–2004). Vaikai: Juozas Januška – verslininkas ir Robertas Frederikas Januška (1947–2012).

Mirė 1989 m. birželio 8 d. Vinipege (Manitobos provincija, Kanada). Palaidotas Vinipego "Assumption" Romos katalikų kapinių kolumbariume. Kapavietę dengia pilkai rausvo šlifuoto akmens plokštė su iškaltais Gedimino stulpais ir įrašu: "Januškai / Mykolas 1898.XII.8–1989.VI.8 / Marija 1909.II.17–2004.VII.18 / Robert 1947.IX.4–2012.II.27".