Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Kazimieras KAZLAUSKAS
2020-01-31

Vardas: Kazimieras
Pavardė: KAZLAUSKAS
Gimimo data: 1865-03-15
Gimimo vieta: Alkupio k. (Kvėdarnos parapija, Šilalės r.)

Trumpai:
Kunigas, švietėjas, knygnešys


Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1865 m. kovo 27 d.

Mokėsi Kvėdarnos (Šilalės r.) valdinėje rusiškoje pradžios mokykloje, 1879–1883 m. – Šiaulių gimnazijoje. Gimnazijoje susidomėjo slapta platinama lietuviška spauda, paskutiniaisiais mokslo metais gaudavo paskaityti "Aušrą".

1883–1886 m. K. Kazlauskas gyveno Maskvoje (Rusija) ir Chotine (Ukraina), kur dirbo vaistinėse mokiniu.

1886–1890 m. jis studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje. Studijų metais K. Kazlauskas šioje seminarijoje buvo vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio pradininkų, skaitė ir platino "Varpą".

Dėl nežinomų priežasčių palikęs nebaigtas studijas seminarijoje ir negavęs kunigo šventinimų, K. Kazlauskas 1890–1891 m. gyveno Drujoje (dabar – Vitebsko sritis, Baltarusija) ir dirbo vaistinėje.

1891 m. spalį persikėlęs į Kauną, jis įstojo į Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje paskutinį kursą, taip 1891–1892 m. tęsė ir baigė kunigystės studijas. Studijuodamas jis susipažino su klieriku Juozu Tumu-Vaižgantu, nuo to laiko artimai su juo bendravo. 

1892 m. lapkričio 29 d. (pagal naująjį kalendorių – gruodžio 11 d.) K. Kazlauskas buvo įšventintas kunigu.

1893–1895 m. jis buvo Vydžių (dabar – Baltarusija) vikaras. Nusižengdamas valdžios draudimui laisvai važinėti po Lietuvą, jis keliavo ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1895 m. rugpjūtį, jau paskirtas Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vikaru, bet nespėjęs persikelti, jis buvo sulaikytas Tauragės nakvynės namuose, kur buvo nukeliavęs pargabenti draudžiamų leidinių, už lietuvišką veiklą K. Kazlauskas buvo valdžios nubaustas – rugsėjo 30 d. metams buvo  uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną.

Vienuolyne Juozo Tumo pavedimu jis kartu su kunigu Felicijonu Leliu (1870–1949) organizavo laikraščio "Tėvynės sargas" leidybą bei platinimą per Kretingos vienuolyną, ten įrengė slėptuves. K. Kazlauskas slapta nuvyko per Rusijos-Prūsijos sieną į Tilžę (dabar – Sovetskas, Kaliningrado sritis, Rusija) ir sutarė dėl jo spausdinimo Šenkės spaustuvėje. 1896 m. "Tėvynės sarge" jis išspausdino 10 publikacijų, pasirašydamas jas L. Aukupaičio ir L. A. slapyvardžiais, iš lenkų kalbos išvertė grafaitės Marijos Tiškevičiūtės nebaigtą rašyti apysaką "Viskantas", kuri irgi buvo publikuota "Tėvynės sarge".

1896 m. spalio 22 d. išleistas iš vienuolyno, 1896–1897 m. jis buvo Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vikaras, buvo įsirengęs ir pusantrų metų ten turėjo slaptą lietuviškų knygų platinimo punktą.

1897–1901 m. K. Kazlauskas buvo Rozalimo (Pakruojo r.) vikaras, ten talkino ir klebonui Konstantinui Olšauskui. Šioje parapijoje jis subūrė tretininkes, kurios slapta mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti, platino knygnešių pristatomas lietuviškas knygeles. Parapijoje jis palaikė ryšius su vietiniais knygnešiais, iš Rozalimo klebonijos lietuviška spauda tuo metu plito ir į kitas parapijas.

Paskirtas 1901 m. sausio 5 d., 1901–1907 m. jis tarnavo Karklėnų (Kelmės r.) Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios kunigu filialistu. Karklėnuose jis irgi įsirengė draudžiamų knygų sandėlį, paversdamas bažnyčią jų platinimo centru, užstodavo ir gindavo caro žandarų persekiojamus parapijiečius. Už tai, kad 1905 m. Karklėnuose jis platino Vilniaus Seimo atsišaukimus, K. Kazlauską buvo ruošiamasi suimti ir įkalinti, bet jis nuo represijų per pažintis išsisuko.

Spaudos draudimo metais sužinojęs apie ruošiamas kratas, jis įspėdavo žmones slėpti knygas, pats jas slapstydavo bažnyčiose.

Paskirtas 1907 m. lapkritį, 1908–1915 m. K. Kazlauskas buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas. Svėdasuose jis ugdė vikarus: 1909–1914 m. – Antaną Strazdą, 1909–1910 m. – Igną Zimblį, 1911 m. – Stasį Žadeikį ir Antaną Tvarijanavičių, 1912 m. – Petrą Kasčiuką, 1914–1915 m. – Konstantą Šimašį, 1915 m. – Petrą Blaževičių.

Jis rengė projektą ir ruošėsi statyti naują erdvią mūrinę romėniško stiliaus Svėdasų bažnyčią. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bažnyčios statyba liko nepradėta, o iš bažnyčiai statyti suvežtos medžiagos K. Kazlauskas ant Alaušo ežero kranto pasistatė tik naują kleboniją (dabar – Svėdasų senelių globos namai).

Svėdasuose jis atidarė "Saulės" draugijos mergaičių mokyklą, kurioje dvi mokytojos ugdė apie 100 mergaičių, visus 8 klebonavimo metus išlaikė mokytojas. Jis slapta išardė špitolės vidaus sienas ir įrengė salę lietuviškiems renginiams bei sceną, įsteigė pirmąjį teatrą ir režisavo keletą vaidinimų, rengė labdaros vakarus lietuviškai mergaičių mokyklai paremti.  

Rusų mokyklos mokytojų įskųstam, kad negerbia Rusijos caro ir neskatina parapijiečių už jį melstis, K. Kazlauskui carinės Rusijos valdžia iškėlė bylą, bet ji dvasininko pažinčių su Kauno gubernatoriumi dėka 1912 m. buvo nutraukta, nesurinkus įkalčių.

Gyvendamas Svėdasuose, jis bendravo su lietuvių inteligentijos atstovais: pas kleboną lankėsi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti šviesuoliai. Dvasininkas svėdasiškiams įsiminė valdingu charakteriu, ginčais su vikarais ir itin aktyvia blaivybės propaganda – pats buvo visiškas blaivininkas, nors mėgo ir mokėjo priimti svečius. Tarnaudamas Svėdasuose, jis vis dažnai išvykdavo pasisvečiuoti ir parinkti žinių apie inteligentijos veiklą.

Perkeltas 1915 m. birželį, 1915–1923 m. K. Kazlauskas buvo Krekenavos (Panevėžio r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Krekenavoje jis vėl ugdė vikarą Antaną Tvarijanavičių. Čia jis rūpinosi švietimo reikalais, artimai bičiuliavosi su kunigu ir poetu Jonu Mačiuliu-Maironiu, priglaudė jį Krekenavoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918 m., paskui sulaukdavo jo svečiuose ir Gruzdžiuose.

Perkeltas 1923 m. pabaigoje, 1923–1930 m. K. Kazlauskas tarnavo Gruzdžių (Šiaulių r.) Švč. Trejybės parapijos klebonu, 1930–1938 m. buvo Deltuvos (Ukmergės r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas. Jis pasižymėjo tolerancija, bendravo su pasaulietiškomis jaunalietuvių ir šaulių organizacijomis.

1938–1940 m. jis buvo Lapių (Kauno r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, 1940–1944 m. – altarista Kelmėje. Čia 1942 m. paminėjęs kunigystės 50-metį, K. Kazlauskas buvo kunigas jubiliatas.

1944–1950 m. jis buvo Lygumų (Pakruojo r.) parapijos altarista, o 1950 m., prieš pat mirtį, – Tverų (Plungės r.) vikaras.

K. Kazlauskas bendradarbiavo laikraščiuose "Tėvynės sargas" ir "Viltis", buvo vienas iš pirmųjų 1907 m. pradėtos leisti "Vilties" finansinių rėmėjų. Jis išvertė ir išleido D. Bončkovskio knygą "Šventa istorija Naujojo įstatymo" (1905 m.).

Jis turėjo gausią ir vertingą asmeninę biblioteką, laisvalaikiu mėgdavo skaityti.

Mirė 1950 m. vasario 5 d. Tveruose (Rietavo sav.). Palaidotas Tverų kapinėse prie koplyčios šalia kitų kunigų. Kapą ženklina paminklinis akmuo-stela su iškaltu kryžiumi ir įrašu: "A. A. / Kun. Kazimieras / Kazlauskas / 1866–1950".