Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Kazys BULOTAS
2023-01-09

Vardas: Kazys
Pavardė: BULOTAS
Gimimo data: 1898-07-17
Gimimo vieta: Stakių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių ir fizikos vadovas, laisvės gynėjas


Gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą. Kituose šaltiniuose minimas kaip gimęs 1896 m. liepos 31 d. (pagal naująjį kalendorių) Pavarėse.

Tėvai: Valerijonas Bulotas (apie 1859 – 1949) ir Morta Kavaliauskaitė-Bulotienė (apie 1874 – 1954) – žemdirbiai. Augo keturių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Seserys Ona Bulotaitė-Dilienė (1899–1980) ir Cecilija Bulotaitė-Žilinskienė (1902–1983) – mokytoja, brolis Antanas Bulotas (1905–?).

1898 m. liepos 19 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Kazimieras Grinkevičius, krikštatėviai buvo Kazimieras Dilys su žmona.

Baigė pradžios mokyklą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, apie 1915 m. buvo sulaikytas okupacinės vokiečių kariuomenės ir išsiųstas darbams į Vokietiją, ten dirbo iki 1918 m., kol išsilaisvino ir pėsčias grįžo į tėviškę.

1919 m. pradžioje Bikūnuose (Anykščių r.) atidarius lietuvišką pradžios mokyklą, K. Bulotas pradėjo dirbti pirmuoju jos mokytoju.

1919 m. gegužės 28 d. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką.

Būdamas šio pulko ryšių komandos vyresnysis puskarininkis, K. Bulotas pasižymėjo 1920 m. rugsėjo 24 d. lenkų fronte – išsaugojo nuo žūties bataliono vadovybę. Už drąsą ir sumanumą 1921 m. sausį jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

1921 m. kovo 1 d. jis baigė karinę tarnybą ir kaip vyresnysis puskarininkis išėjo į atsargą.

Nuo 1921 m. K. Bulotas mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje, o ją baigęs dirbo vedėju įvairiose pradžios mokyklose – Želvoje (Ukmergės r.), 1925–1926 m. – Pašiliuose (Panevėžio r.), 1926–1929 m. – Upytėje (Panevėžio r.).

Sukūręs šeimą, nuo 1926 m. jis ruošėsi gyventi Gojaus kaime (Anykščių r.), kur kaip savanoris gavo 5 hektarus žemės, dar 15 hektarų nusipirko ir ten ūkininkavo, kartu dirbdamas mokytoju įvairiose vietovėse.

Apsigyvenęs Gojuje, 1929–1930 m. jis dirbo Rubikių pradžios mokyklos vedėju. Šią mokyklą uždarius, 1930 m. vasarą jis buvo Burbiškio pradžios mokyklos vedėjas, paskui 1930–1934 m. – Bikūnų pradžios mokyklos vedėjas, 1934–1937 m. – Čekonių pradžios mokyklos mokytojas. Nuo 1937 m. jis dirbo Anykščių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytoju, paskui Anykščių progimnazijos, Anykščių gimnazijos mokytoju.

Būdamas nagingas ir išsilavinęs, Gojuje K. Bulotas pasistatė šeimai modernų namą su vėjo jėgaine ir autonomine elektros instaliacija, įsirengė ūkio pastatus, turėjo vėjo malūną. Jis visą gyvenimą laikė bites – net iki 42 šeimų.

K. Bulotui buvo suteiktas savanorio statusas ir įteiktas Savanorio-kūrėjo medalis (1930 m.), jis taip pat apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Antrojo pasaulinio karo metais K. Bulotas dirbo Anykščių apylinkių mokyklose mokytoju ir ūkininkavo. Mokėdamas vokiečių kalbą, jis sutarė su okupacine vokiečių valdžia ir gavo leidimą savo ūkyje laikyti kaip darbininkus rusų belaisvius. Yra žinoma, kad iš jo sodybos belaisviai dingdavo – išeidavo į laisvę, tačiau dėl to okupacinė vokiečių valdžia K. Buloto nebaudė.

Už tai, kad išsaugojo gyvybę 12 ar 13 Raudonosios armijos karininkų, po karo K. Bulotas sulaukė sovietinės valdžios palankumo ir paramos.

1945–1948 m. K. Bulotas dirbo Anykščių gimnazijoje fizikos ir astronomijos mokytoju.

Prasidėjus kolektyvizacijai, traukdamasis nuo galimų represijų, K. Bulotas 1948 m. paliko savo ūkį giminėms ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Kaune. Jis trumpai dirbo Kauno vaikų namuose pedagoginį darbą, paskui iki 1951 m. buvo Kauno 5-osios septynmetės mokyklos vedėjas. Šią mokyklą Aleksote pertvarkius ir išplėtus iki Kauno 17-osios vidurinės mokyklos (dabar – Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija), K. Bulotas 1951–1960 m. dirbo pirmuoju jos direktoriumi, fizikos ir astronomijos mokytoju, kol išėjo į pensiją.

K. Bulotas buvo vienas pirmųjų Lietuvos mokytojų, kurio pedagoginė veikla buvo įvertinta Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardu (apie 1951 m.).

Susituokė 1927 m. sausio 10 d. Upytėje, žmona Valerija Vaitiekūnaitė-Bulotienė (1902–1972) – pedagogė. Vaikai: Vilius Bulotas (1928–1958) – pedagogas, valstybės tarnautojas, žuvo avarijoje, Aldona Valerija Bulotaitė-Sokienė (1929–2003) – agronomė, pedagogė, ir Liudvikas Bulotas (g. 1941 m.) – mokslininkas inžinierius matematikas informatikas.

Mirė 1964 m. rugpjūčio 9 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (6 kvartalas, 1 kapas). Kapą ženklina bendra paminklinė kompozicija iš dviejų akmeninių antkapių ir metalinio kryžiaus centre Bulotų ir Sokų šeimoms.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazio Buloto gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 1-ajame tome (2008 m.).