RUBIKIAI (Senieji)
  Gretimos vietovės:
BIČIONYS | BURBIŠKIS | KLYKŪNAI | PAGRAUŽIAI | PAGUBRYS | RUBIKIAI | ŠIAULIAI |

2023-06-01   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 9 kilometrų į rytus nuo Anykščių. Įsikūręs abipus Anykščių–Rubikių kelio, ant Rubikių ežero vakarinio kranto, į šiaurę nuo Anykštos upės ištakų. Ribojasi su Pagraužių, Burbiškio, Bičionių, Pagubrio, Klykūnų, Šiaulių kaimais ir Rubikių gyvenviete.

Yra 1 sodyba – 4 gyventojai (2001 m.). Priklauso Rubikių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kilęs nuo ežero vardo.

Rubikiai (Rubikie) minimi Anykščių dvaro 1738 m. inventoriuje ir Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Tuo metu 11 šio kaimo kiemų priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Taip pat pažymima, kad tai – žvejų kaimas.

XIX a. pabaigoje per Rubikių kaimą buvo nutiesta siaurojo geležinkelio Švenčionėliai–Utena–Anykščiai–Panevėžys linija, eksploatuojama iki šiol.

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rubikių kaime buvo parduotuvė, kurią įkūrė Tyla.

1923 m. kaime buvo 35 sodybos – 190 gyventojų. 1924 m. rugsėjo 24 d. kaime, kuliant Antano Tuskenio javus, sodyboje kilo gaisras, kuriam išplitus sudegė 27 sodybos, ugnis nepalietė tik 5 kiemų. Iškart po šio gaisro 1925 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 488,14 ha žemės padalinta 37 savininkams. Kaime gyveno 4 rusų šeimos, viena iš jų vertėsi kailių išdirbimu. Dauguma kaimo vyrų žvejojo Rubikių ežere, kurį nuomojo žydai Leizaras iš Anykščių bei Dovydas iš Utenos. Kuriantis Burbiškio parapijai, 1932 m. kaime minimi 26 kiemai.

Apie 1922-1923 m. vietos žmonių prašymu Rubikiuose buvo atidaryta ir keletą metų veikė pradžios mokykla. Joje dirbo mokytojai: nuo 1923 m. – Jadvyga Matijošiūtė, 1926–1930 m. – Jonas Stundžia (1926–1928 m. buvo mokyklos vedėjas), 1928–1929 m. – vedėjas Kazys Staniškis, 1929–1930 m. – vedėjas Kazys Bulotas. 1930 m. gegužės 1 d. Rubikių pradžios mokykla buvo uždaryta.

Kaime veikė Pavasarininkų draugija.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Rubikių buvo ištremti į Sibirą 22 gyventojai: Justo Baniūno (4 asmenys), Jono Masio (3 asmenys), Antano Talačkos (4 asmenys), Antano Tylos (3 asmenys), Onos Tylienės (3 asmenys) ir Rapolo Tylos (5 asmenys) šeimos.

1949 m. balandžio 3 d. kaime buvo prievarta sukurtas kolūkis "Tėvynė", jo pirmininku dirbo Matas Diečkus. Stambinant ūkius, 1950 m. rugpjūčio 17 d. kaimas  pateko į  "Pavasario" kolūkį, nuo 1951 m. spalio 21 d. priklausė "Pergalės" kolūkiui, o nuo 1972 m. kovo 22 d. – "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis 1992 m. nustojo egzistuoti.

Nuo 1944 m. iki 1973 m. kovo 28 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Rubikių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, centras buvo Rubikių gyvenvietėje. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Anykščių apylinkės.

Priklausė Anykščių parapijai, nuo 1933 m. priklauso Burbiškio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, bet paženklintos ir prižiūrimos, jose nebelaidojama nuo XX a. antrosios pusės. Išlikę XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai, matoma data – "1885". Rubikių kaimo kapinėse yra paminklinis knygnešio Jono Tumo kapas, pastatytas paminklas – ąžuolinis stogastulpis (autorius – Jonas Tvardauskas, 1987 m.).

Rubikių kaime, ant Rubikių ežero kranto, stovi paminklas su užrašu: "Čia, ežere, 1945 04 28 enkavedistų sušaudytas šaulys-partizanas Kazys Tyla, g. 1915" (pastatytas 1997 m.), kuris liudija Antano Tylos vyresniojo brolio žūties vietą.

Archeologijos paminklas Rubikių piliakalnis yra Pertako (Piliakalnio) salos, esančios 60 metrų į pietus nuo Rubikių ežero šiaurinio kranto, pietrytinės dalies kalvoje. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Jo aikštelė ovali, pailga iš šiaurės rytų į pietvakarius, 27 metrų ilgio ir 18 metrų pločio. Šlaitai statūs, iki 7 metrų aukščio. Sala apaugusi lapuočiais medžiais.

Archeologijos paminklas Šiaulių pilkapynas buvo 800 metrų į šiaurę nuo piliakalnio. Jis datuotas I tūkstantmečio antrąja puse, dabar jau sunaikintas.

Rubikiuose 1885 m. gimė kunigas tremtinys Anicetas Meškauskas, 1904 m. – kraštotyrininkė Ona Tuskenytė, 1908 m. – pienininkas technologas Juozapas Diečkus, 1916 m. – verslininkas Bronislovas Steponas Vaitiekūnas, 1923 m. – mokslininkas agronomas Juozas Tyla, 1941 m. – inžinierius verslininkas Albertas Baniūnas, 1961 m. – agronomas vadovas Kazys Šapoka.