Tėvai: Petras Bagdonas (1907–1976) ir Marijona Kavoliūnaitė-Bagdonienė (1910–1985) – žemdirbiai. Brolis Zigmas Bagdonas (1940–2013).

1958–1962 m. mokėsi Jokūbėliškio (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1962–1970 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1970–1972 m. baigė Vilniaus 21-ąją technikos mokyklą, kur įgijo spaustuvininko raidžių rinkėjo specialybę.

1971–1972 m. V. Bagdonas dirbo žurnalo "Ekrano naujienos" ir Jonavos rajono laikraščio "Jonavos balsas" redakcijose fotokorespondentu.

1972–1973 m. jis buvo Anykščių rajono laikraščio "Kolektyvinis darbas" fotokorespondentas. 1973–1975 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje. 1975–1979 m. jis vėl dirbo laikraščio "Kolektyvinis darbas" redakcijoje korespondentu.

1979–1992 m. V. Bagdonas buvo Anykščių rajono "Lenino keliu" kolūkio (nuo 1989 m. pakeitus pavadinimą – Malaišių kolūkio) valdybos pirmininko pavaduotojas kultūriniam-masiniam darbui.

1989 m. jis neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo žurnalisto išsilavinimą.

1992–1993 m. jis buvo Svėdasų apylinkės inspektorius globai ir rūpybai.

1992–2025 m. jis buvo Svėdasų seniūnijos muziejininkas – Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus Kunigiškiuose vedėjas. 

Pertvarkius įstaigų struktūras, 2025 m. V. Bagdonas dirbo Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų krašto (J. Tumo-Vaižganto) ekspozicinės erdvės kultūrinių veiklų koordinatoriumi, kol 2025 m. gruodžio pabaigoje baigė profesinę veiklą.

1993–2004 m. V. Bagdonas dirbo žurnalistinį darbą respublikiniuose leidiniuose "Diena", "Gimtasis kraštas", "Privatus seklys", "Ūkininko patarėjas", taip pat Ukmergės krašto laikraštyje "Ukmergės diena" bei Anykščių krašto laikraštyje "Šilelis". 2004–2008 m. jis dirbo laikraščio "XXI amžius" korespondentu, vėliau buvo šio leidinio neetatinis bendradarbis.

2007–2013 m. V. Bagdonas taip pat dirbo Anykščių rajono savivaldybės administracijoje specialistu ryšiams su visuomene.

Nuo 1975 m. V. Bagdonas yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Jis parašė ir išleido kraštotyrinio pobūdžio informacinių leidinių, taip pat parengė ir išleido įvairių bukletų, lankstinukų.

V. Bagdono kūrybos leidiniai:

1984 m. – "Svėdasų kraštas" (informacinis leidinys).

1987 m. – "Lenino keliu" kolūkis" (informacinis leidinys iš serijos "Žemė ir žmonės").

1989 m. – "Žaidelių kolūkis" (informacinis leidinys iš serijos "Žemė ir žmonės"),

1994 m. – "Svėdasų kraštas : svarbiausios žinios" (informacinis leidinys).

1995 m. – "Svėdasai" (informacinis leidinys).

2008 m. – "Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais" (informacinis leidinys apie Juozą Tumą-Vaižgantą ir Svėdasų kraštą).

2009 m. – "Nusilenkime Vaižganto Žemei..." (biografinis fotoalbumas). 

2012 m. – "Gražus tai kraštas" (informacinis leidinys apie Maleišių kaimą).

2013 m. – "Vaižgantinių šviesa virš Malaišių" (fotografijų albumas).

2014 m. – "Svėdasų kraštas seniau ir dabar" (fotografijų albumas), "Tumų Juozuko vaikystės pasaka" (biografiniai vaizdeliai, kitas papildytas leidimas – 2018 m.).

2019 m. – "Susitikimai su Vaižgantu" (publicistika).

2021 m. – "Vaižgantas: "Aš mylėjau Lietuvą..." (informacinis leidinys).

2023 m. – "Mūsų Ferdinandas. Tokį jį prisimename..." (prisiminimų albumas apie aktorių Ferdinandą Praną Jakšį).

2024 m. – "Rugsėjo takais – į Vaižgantines" (leidinys Vaižgantinių 15 metų tradicijai).

2026 m. – "Čia Vaižganto žemė – Malaišiai" (leidinys Maleišių vietovės paminėjimo 770-mečiui).

V. Bagdonas nuo jaunystės fotografuoja, sukaupė turtingą asmeninį dokumentinį fotoarchyvą, parengė personalinę fotoparodą "Nusilenkime Vaižganto žemei" (2007 m.), kuri buvo eksponuota keliose vietose Svėdasų krašte, bei dar keliolika fotoparodų Vaižganto ir Svėdasų krašto tematika.

2006–2026 m., visą laiką, kol veikė asociacija Vaižgantiečių klubas "Pragiedrulys", V. Bagdonas buvo šios asociacijos pirmininkas, nuo 2006 m. leido neperiodinį šio klubo laikraštį "Pragiedrulių žemė". Jis buria Svėdasų kraštiečius ir organizuoja šio krašto kultūrinius bei literatūrinius renginius, saugo Svėdasų krašto žmonių atminimą, inicijavo ir organizuodavo kasmetinę Vaižgantinių šventę J. Tumo-Vaižganto gimtinėje Maleišiuose (Anykščių r.).

Jis dalyvavo žurnalo "Mūsų sodai" ir Lietuvos sodininkų draugijos rengtuose rašinių konkursuose, keletą kartų tapo jų prizininku. Jis taip pat ne kartą laimėjo Anykščių rajono laikraščio "Kolektyvinis darbas" ir "Lenino keliu" kolūkio rengtus rašinių konkursus.

V. Bagdonas apdovanotas Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Jono Vileišio premijos, skiriamos žurnalistams, rašantiems apie savivaldą, antrojo laipsnio diplomu (2008 m.), Svėdasų seniūnijos Mažąja Vaižganto premija "Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui" (2010 m.), Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2010 m.), Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų Juozo Tumo-Vaižganto premija (2014 m.), įvairiomis padėkomis. Jam suteiktas Sėlių krašto šviesuolio vardas (2017 m.), Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.). Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras jam skyrė XIX Juozo Keliuočio literatūrinę premiją (2025 m.).

Vedė 1981 m. balandžio 30 d. Anykščiuose, žmona Aldona Maigytė-Bagdonienė (g. 1954 m.) iš Alnės k. (Molėtų r.) – kultūros organizatorė. Duktė Simona Bagdonaitė (g. 1995 m.) – fotomenininkė, humanitarinių mokslų (literatūros ir spaudos) magistrė.

Išsami V. Bagdono biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.). Išsami jo kraštotyrinės veiklos apžvalga skelbiama informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.) ir antrojoje dalyje "Bibliografinė medžiaga (1889–2017)" (2018 m.).