Gimimo data nustatyta pagal Anykščių parapijos krikšto metrikų įrašą, kitur minima gimimo data – 1924 m. vasario 2 d. 

Tėvai: Juozas Urbonas ir Ona Adamonytė-Urbonienė – žemdirbiai ūkininkai, turėję 20 ha žemės. Broliai: Antanas Urbonas-Dragūnas (1912–1945) – ūkininkas, laisvės gynėjas, žuvęs partizanų būrio vadas, Justinas Urbonas (1916–1945) – stalius, laisvės gynėjas, nušautas po mėginimo legalizuotis, sesuo Emilija Urbonaitė-Tumienė-Žuvelė (1920–?) – laisvės gynėja partizanų ryšininkė, tremtinė. Dar 13 brolių ir seserų mirė maži: Julijona Urbonaitė (1910–1910), Veronika Urbonaitė (1911–1923), Kazimieras Urbonas (1913–1913), Juozapas Urbonas (1914–1914), dvyniai Jonas Urbonas (1919–1919) ir Ona Urbonaitė (1919–1919), Povilas Urbonas (1920–1922), Vincas Urbonas (1922–1923), dvyniai Petras Urbonas (1925–1925) ir Povilas Urbonas (1925–1925), Anelė Barbora Urbonaitė (1926–1926), Rozalija Urbonaitė (1928–1928) ir Marijona Apolonija Urbonaitė (1929–1929).

1923 m. gruodžio 26 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo Anykščių vidurinės mokyklos kapelionas Jonas Steponaitis, krikštatėviais buvo Juozas Kazlauskas ir Angelė Adamonytė.

Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Utenos gimnazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

Nuo 1943 m. J. Urbonas dirbo Niūronių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoju. Kartu su kaimo vaikais jis keliaudavo po apylinkes, tvarkė kaimų kapines.

Nuo 1944 m. vasaros, kartu su broliais slapstydamasis nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, jis pasitraukė į partizaninį judėjimą, pasirinko Lakštučio slapyvardį, buvo savo brolio A. Urbono-Dragūno organizuoto pirmojo partizanų būrio kovotojas. NKVD kariuomenei 1945 m. vasario mėnesį išblaškius Dragūno būrį ir nukovus pirmuosius 9 Anykščių krašto partizanus, tarp jų ir A. Urboną-Dragūną, J. Urbonas-Lakštutis perėmė vadovavimą pagrindinei Dragūno būrio grupei ir 1946 m. sukūrė Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrį, tapo jo vadu.

Nuo 1946 m. vasaros iki 1947 m. jis taip pat buvo Šventosios organizacinio sektoriaus, buriančio partizanų ryšininkus ir rėmėjus, vadas.

1946–1947 m.  – Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas. 1947–1948 m. jis buvo Algimanto apygardos štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas.

Nuo 1947 m. gegužės iki 1948 m. vasario J. Urbonas leido ir redagavo Algimanto apygardos periodinį leidinį "Partizanų kova", 1947–1948 m.  – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo periodinį leidinį "Pragiedruliai", ruošė ir redagavo neperiodinį leidinį "Neįveiksi, sūnau šiaurės". Tiksliai nenustatytu laiku jis leido Algimanto apygardos partizanų laikraštėlį "Aukštaičių žodis", 1947 m. redagavo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės satyrinį poezijos ir prozos žurnalą "Istrebiteljada" (1-2 numeriai) ir "Istrebliada" (3 numeris).

Nuo progimnazijos kūrė eiles, rašė proza, kūrė romaną apie partizanus. Dalis kūrybinis palikimo išliko rankraščiuose, eilės buvo perduodamos iš lūpų į lūpas kaip tautosaka, dainuojamos. Laikraštyje "Partizanų kova" J. Urbonas išspausdino pluoštą savo patriotinių eilėraščių.

Buvo vedęs, žmona Otilija Pilkauskaitė.

Mirė 1948 m. vasario 2 d. prie Duobulės miško Paandrioniškio kaime (Anykščių r.) – nusišovė traukdamasis iš apsupties, nenorėdamas gyvas pasiduoti. Palaikai buvo atvežti į Anykščius, laikomi turgaus aikštėje, bet vėliau artimieji juos pavogė ir slapčia palaidojo Inkūnų (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina trijų metalinių kryžių kompozicija ir betoninis laisvės gynėjų paminklinis kryžius (idėjos autorius – Eligijus Smetona) su įrašu: "A. A. / Jurgis Urbonas / "Lakštutis" Būrio vadas / Algimanto ap. štabo narys / 1923 1948.2.2".

Duobulėje pastatytas kryžius čia XX a. viduryje žuvusiems laisvės kovotojams atminti, jo postamento akmeninėje lentelėje šalia kitų iškaltas įrašas: "A+A / ... / Jurgis Urbonas-Lakštutis / Algimanto apygardos vado / pavaduotojas žuvo 1948 02 02" (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2003 m.).

Už didvyrišką Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynimą J. Urbonas-Lakštutis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties, 2008 m.).

J. Urbono-Lakštučio gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.).