Tėvai: Jonas Jagėla (1863–1959) ir Marijona Jagėlienė (1870–1949) – valstiečiai žemdirbiai, pusininkai, vėliau ūkininkai, kai šeima įsigijo 30 ha žemės. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. ištremti į Sibirą ir mirė tremtyje, jų palaikus artimieji atgabeno ir 1989 m. perlaidojo Traupio kapinėse.

Augo devynių vaikų šeimoje. Vyresnieji brolis ir seserys Kazimieras Jagėla, Anastazija ir Teofilė Jagėlaitės apie 1925 m. išvyko gyventi į Argentiną. Dvyniai brolis Stasys Jagėla (1915–?) – laisvės gynėjas, 1948–1958 m. tremtinys, darbininkas, ir sesuo Valerija Jagėlaitė-Ivanauskienė (1915 – po 2000) – 1948–1958 m. tremtinė, žemės ūkio darbininkė, seserys Emilija Jagėlaitė-Kasiulienė ir Marijona Jagėlaitė-Mačionienė, brolis Bronius Jagėla.

Baigė 4 skyrių Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Užaugo Vaidevučiuose (Anykščių r.), kur tėvai įsigijo žemės ir ėmė ūkininkauti, dirbo tėvų ūkyje.

A. Jagėla tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo puskarininkis, šaulys. Jis buvo pavasarininkas, Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" Traupio vyrų kuopos Repšėnų kuopelės vadas.

1942–1943 m. jis buvo Repšėnų seniūnijos seniūnas.

1944 m. A. Jagėla išėjo partizanauti, 1945–1946 m. buvo Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Ąžuolo būrio vadas, vadovavo apie 30 laisvės gynėjų būriui. 1946–1948 m. jis buvo Butageidžio kuopos vadas, gyveno Repšėnų, Dabužių ir Troškūnų miškuose.

Kovos bendražygiai A. Jagėlą apibūdino kaip rūpestingą tėvą, kuris net taisydavo kitiems kovotojams batus.

Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Repšėnų (Anykščių r.) miške netoli Papartynės kaimo – buvo išduotas už sovietinės valdžios pažadėtą premiją ir apsuptoje stovyklavietėje nušautas. Kartu žuvo partizanai Jonas Dagelis-Gintaras (1903–1948) iš Kirmėlių ir Danutė Dovydėnaitė (1927–1948) iš Surdegio. Palaikai buvo išniekinti, paskui užkasti Kavarsko (Anykščių r.) miestelyje pakrūmėje prie Šv. Jono šaltinio. 1989 m. jie buvo surasti ir perlaidoti Traupio (Anykščių r.) kapinėse bendrame Jagėlų šeimos kape. Kapą ženklina juodo akmens paminklinė kompozicija su Vytimi ir įrašu: "Žuvo už Lietuvos laisvę".

A. Jagėla apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties, 2003 m.).

A. Jagėlos-Ąžuolo gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.).