Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Romutė Pranciška MACVYTĖ
2023-12-31

Vardas: Romutė Pranciška
Pavardė: MACVYTĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Matiukaitė, Tamulionienė
Gimimo data: 1944-01-23
Gimimo vieta: Janonių k. (Skiemonių parapija, Molėtų r.)

Trumpai:
Regėtoja, tikėjimo gynėja


Kitų šaltinių duomenimis gimimo data – 1944 m. sausio 30 d.

Tėvai: Petras Macvys ir Stanislava Vyšniauskaitė-Macvienė. Seserys Ona, Emilija, Joana, brolis Bronius.

R. Macvytę pakrikštijo klebonas Anicetas Meškauskas Skiemonių (Anykščių r.) bažnyčioje 1944 m. vasario 16 d., krikšto tėvai: Jonas Andrijauskas ir Julija Macvienė. Pirmąją Komuniją ji priėmė iš klebono Aleksandro Papučkos rankų 1953 m. rugpjūčio 2 d. Skiemonyse. Sutvirtino vardu Veronika Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas 1954 m. Utenoje.

Mokėsi Skiemonių vidurinėje mokykloje, vienerius metus savo iniciatyva liko toje pačioje klasėje, norėdama mokytis drauge su jaunesne seserimi. Buvo rami, lėta, nekalbi, su bendraamžiais nebendraujanti. Baigė tik 8 klases, daugiau nebesimokė, gyveno kaime.

R. Macvytei dukart toje pačioje Janonių kaimo (Molėtų r.) vietoje, ganyklose, apsireiškė Švč. Marija. Apie savo regėjimus ji vėliau nuosekliai papasakojo, jos autentiškus liudijimus užrašė Skiemonių klebonas A. Papučka 1962 m. rugpjūčio 10 d. Skiemonyse.

Pirmasis apsireiškimas įvykęs 1962 m. liepos 13 d. apie 23 valandą, kai R. P. Macvytė ėjusi pas karvę į ganyklą. Ji regėjo šviesą, altorių, panašų į Skiemonių bažnyčios, o jame stovėjusi Švč. Marija. Išsigandusi mergina parbėgo namo.

Suaugusiųjų patarta, liepos 14 d. tuo pačiu metu ji viena vėl nuėjo į tą patį lauką ir regėjo Švč. Mariją, stovinčią ant kažkokio staliuko. Priėjusi keliais, R. Macvytė kalbėjusi su regima Marija ir sužinojusi, kad ji už pamaldumą išgelbėta nuo mirties, nes tą mėnesį būtų mirusi. Regėjimo metu Marija raginusi merginą prašyti visų, kas tiki, melstis, o netikintiems apie savo regėjimus netarti nė žodžio, taip pat pranešusi, kad šioje vietoje daugiau nebeapsireikš, o kitas jos apsireiškimas bus Egipte.

Vėliau paaiškėjo, kad 1968–1969 m. Marijos apsireiškimai iš tiesų buvo regimi Kairo (Egiptas) priemiestyje tūkstančiams žmonių.

Tyrinėjant R. Macvytės regėjimo istoriją, buvo nustatyta, kad sodyba, prie kurios jai apsireiškė Marija, prieš keliolika metų priklausė bevaikiams Macevičiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jie siūlėsi visą savo ūkį perduoti Skiemonių parapijai už tai, kad Janonyse, toje vietoje, būtų pastatyta bažnyčia, nes iki artimiausios net 6 kilometrai. Prasidėjus karui, nebespėta šio sumanymo įvykdyti.

Žiniai apie regėjimus pasklidus, sovietinė spauda iš jos šaipėsi ir vadino kunigo ir davatkų pramanais. Vis dėlto į Janonių kaimo lauką ėmė rinktis ir čia melstis tikintieji. Sovietinė valdžia nuo 1958 m. tokias piligrimų apeigas draudė, tikinčiuosius už tai persekiojo, pakeliui stabdydavo, neleisdavo nuvažiuoti į regėjimo vietą, gainiodavo žmones gaisrinių mašinų liejamomis vandens čiurkšlėmis.

Už pakleistą žinią apie apsireiškimą, kaskatinusį žmonių maldingumą visoje Lietuvoje, Skiemonių kleboną A. Papučką valdžia 1964 m. perkėlė į kitą parapiją – į Surdegį (Anykščių r.).

Laukas, kuriame rinkdavosi maldininkai, buvo suartas ir užsėtas miežiais, jame trykštantis šaltinėlis ir šalia esantis šulinys teršiamas srutomis, o tikinčiųjų palikti kryželiai, paveikslai ir gėlės renkami ir naikinami. Vienu metu net buvo sumanyta toje vietoje pastatyti tvartus, bet neatsirado žmonių, kurie juos projektuotų ir statytų. vietiniai žmonės vėliau pasakojo, kad patys aršiausi regėjimo vietos niokotojai greit sulaukdavo netikėtos mirties: kas nuskendo, kas žuvo.

Pasikalbėti su Skiemonių parapijos žmonėmis ir įtikinti juos regėjimų nerealumu buvo atvykęs žinomas ateistas ekskunigas Jonas Ragauskas, bet žmonės jį sutiko labai priešiškai. Nepaisant visokių trukdymų, vien tik 1963 m. liepos 12–13 dienomis, minint regėjimo metines, Skiemonis ir Janonis aplankė apie 10 000 žmonių. Tarp tikinčiųjų buvo platinami nelegalūs leidiniai, pristatantys regėjimo liudijimus ir aiškinantys šventų vietų lankymo prasmę.

R. Macvytė 1962 m. vasarą sovietinio saugumo ir milicijos buvo persekiojama ir tardoma, priversta išsižadėti savo regėjimų kaip ligotos fantazijos pasekmių. Nors ji taip ir padarė, tikinčiųjų nebuvo smerkiama, žinant jai taikytą prievartą.

1962 m. rudenį ji persikėlė gyventi į Kauną, dirbo fabrike darbininke, vėliau buvo Kauno miesto valstybinio draudimo inspekcijos draudimo agentė.

Ištekėjo 1965 m. liepą, vyras Simonas Juozas Tamulionis (1939–1994) – buvęs sovietinio saugumo darbuotojas. Išsiskyrė. Augino sūnų ir dukterį Ritą Tamulionytę (1975–1988) – mirė paauglystėje nuo ligos.

Mirė 1977 m. sausio pabaigoje Kaune mįslingomis aplinkybėmis – kalbėjusią darbovietės ataskaitiniame susirinkime tribūnoje ją staiga ištiko infarktas. Palaidota Kauno Romainių I kapinėse (43 kvartalas, 2 eilė, 16 kapavietė). Kapą ženklina pilko akmens paminklinė stela su iškaltais trim portretiniais atvaizdais ir apačioje matomu buvusiu iškaltu įrašu: "Liūdi vyras ir vaikai", prie fasado pritvirtintoje akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Tamulioniai / Rita 1975–1988 / Roma 1943–1977 / Simanas Juozas 1939–1994".

Atslūgus didžiajai maldininkų bangai, iki 1990 m. Janonių kaimo laukas buvo apsėtas dobilais, o regėjimo vietoje įrengta nedidelė klomba.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1990 m. gegužės 15 d. viena iš keturių Lietuvoje esančių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietų (kitos: Imbradas (Zarasų r.), Šiluva (Raseinių r.) ir Keturnaujiena (Šakių r.) Utenos tremtinių klubo iniciatyva buvo sutvarkyta ir pritaikyta piligrimystei, pastatytas Švč. Mergelės Marijos paminklas.

1992 m. šioje vietoje pastatytą mūrinę 3x3 m koplytėlę su Švč. Mergelės Marijos statula ant altoriaus liepos 12 d., minint apsireiškimo 30-metį, Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo leidimu pašventino Anykščių klebonas Albertas Talačka. Koplytėlėje saugoma ir Apsireiškimo vėliava, Skiemonių parapijos atgauta iš likviduoto Ateizmo muziejaus.

Yra žinoma keletas stebuklingo išgijimo atvejų, susijusių su R. Macvytės regėjimų vieta.