Kaimas Kurklių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietvakarius nuo Kurklių. Įsikūręs į pietus nuo magistralinio kelio Kaunas-Zarasai. Ribojasi su  Lobų, Čipiškio, Luciūnų, Staškūniškio ir Vaičiuliškių kaimais, Gaidelių ir Zizdros viensėdžiais. Šiaurės vakarų pakraščiu remiasi į Balagano mišką. Per kaimą teka upelis Pravaža – Zizdros dešinysis intakas.

Yra 8 sodybos – 14 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Dejūnų kaimas įsikūrė greta Dejūnų dvaro. XIX a. pabaigoje dvarą valdė Vincento ir Ievos Diečkutės Steikūnų šeima, kurioje gimė 13, o užaugo 9 vaikai. Nepriklausomoje Lietuvoje dvarą paveldėjo ir valdė broliai Kazimieras ir Boleslovas Steikūnai, tuo metu turėję 94,5 ha žemės.

Vienas Dejūnų kaimo jaunuolis 1919 m. išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę Nepriklausomybės ginti. Jonas Steikūnas (1894–1970) Lietuvos kariuomenėje tarnavo nuo 1919 m. vasario 15 d. iki 1923 m. lapkričio 26 d., demobilizuotas gyveno Balninkuose (Molėtų r.), kur buvo 1941 m. Birželio sukilimo organizatorius, 1949 m. suimtas ir įkalintas sovietiniame lageryje, kur po ilgo kalinimo ir mirė.

1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 120 gyventojų. 1923 m. taip pat minimas Dejūnų palivarkas – 4 sodybos, 27 gyventojai. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 204,6 ha žemės.

1918 m. gruodžio 1 d. ėmė veikti Dejūnų pradinė mokykla. 1919–1920 m. mokykla veikė išnuomotose patalpose, su I–IV skyrių mokiniais dirbo mokytojas Jurgis Keblas. Tuomet mokėsi 50 vaikų. Kitais metais mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Dejūnų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

Apie 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kremliaus žvaigždė", vėliau priklausė "Jaunosios gvardijos" kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Dejūnų kaimo teritorijoje Danijos kompanija "European Energy", investavusi 50 mln. Eur, 2021–2022 m. pastatė ir paleido veikti didžiausią Anykščių rajone vėjo jėgainių kompleksą (9 jėgainės, bendras galingumas 49,5 MW).

Priklauso Žemaitkiemio (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Dejūnuose 1891 m. gimė kariškis Kazys Steikūnas, 1896 m. – kariškis, Lietuvos kariuomenės savanoris Balys Steikūnas, 1908 m. – kunigas Petras Dubauskas, 1952 m. – agronomas ir verslininkas Jonas Janišius.