Kaimas Debeikių seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Debeikių. Ribojasi su Legų, Gaidžių, Ragaišių, Medinų ir Pūstinkos kaimais. Pietvakariniu pakraščiu kaimas glaudžiasi prie Ramuldavos girios, šiauriniu jo pakraščiu teka Šventoji.

Yra 18 sodybų – 42 gyventojai (2001 m.), 20 gyventojų (2011 m.). Priklauso Leliūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Mičionių kaime yra Mičionių gatvė.

1657 m. Mičionių kaimas priklausė Radvilų Svėdasų dvarui ir tuo metu turėjo 13 valakų žemės, buvo 8 dūmai (sodybos). 1686 m. Svėdasų dvaro inventoriuje pirmą kartą išvardinti visi kaimo gyventojai – 11 šeimų. 1894 m. kaime gyveno 133 žmonės. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai sudegino beveik visas Mičionių kaimo sodybas. 1923 m. kaime vėl buvo 24 sodybos – 125 gyventojai.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaime veikė rusiška mokykla. 1930 m. kaip Leliūnų pradžios mokyklos atskiras komplektas ėmė veikti Mičionių pradinė mokykla, su I–III skyriais dirbo mokytoja Emilija Božytė. 1932–1933 m. mokykloje mokėsi 44 vaikai, dirbo mokytoja Marija Birutė Jurskutė. 1933–1934 m. pasikeitus mokytojams ėmė dirbti Valerija Kapickienė. 1937–1940 m. mokytoju šioje mokykloje dirbo Juozas Paškevičius, rašęs pjeses, organizavęs mokinių vaidinimus. 1939–1940 m. nuomuojamose mokyklos patalpose mokėsi 23 vaikai. Mičionių pradinė mokykla veikė iki 1969 m., jos vedėjais dirbo mokytojai: 1943–1944 m. – Angelė Putrimaitė-Vaičiulienė, 1946–1948 m. – Vanda Deveikytė-Juodzevičienė, 1948–1951 m. – Stasė Vaičiūnaitė-Juzėnienė, 1951–1955 m. – Emilija Lapelienė, 1955–1964 m. – Julija Jurkštaitė-Juodvalvienė, 1964–1965 m. – Balys Juodgalvis, 1965–1969 m. – Genovaitė Šaltenienė.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Mičionių buvo ištremtas į Sibirą 1 asmuo.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Debeikių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Mičionių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Leliūnų apylinkės, vėliau – prie Debeikių apylinkės.

1949 m. liepos 31 d. kaimas buvo įjungtas į Liudo Giros kolūkį. Stambinant ūkius, 1954 m. sujungus "Auksinės varpos" ir Liudo Giros kolūkius, buvo sukurtas naujas "Už taiką" kolūkis, kuriam Mičionys priklausė 1954–1991 m., kol šis ūkis iširo.

Priklauso Inkūnų parapijai. Kaimo kapinės buvo įkurtos 1935 m. (išliko įrašas vartuose) ir veikia iki šiol, jose laidojama. Kapinės aptvertos irstančia akmenų mūro tvora, išlikę keletas pirmųjų paminklų, vienas nykstantis masyvus medinis kryžius.

Mičionių kaimo vakariniame pakraštyje, prie V. Varatinsko sodybos, yra medinis kryžius su medine stoginėle ir Nukryžiuotojo skulptūra.

Kraštotyrininkas Gintaras Ražanskas parengė ir išleido kaimo kraštotyros apžvalgą "Mičionys" (2022 m.).

Mičionyse 1929 m. gimė filologas Pranas Gražys.