Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upė Jara, kaimą kerta ir į ją įteka kairysis intakas upelis Pailgabradys. Ribojasi su Rimdžių, Vaitkūnų, Jotkonių, Zoviškių ir Bajorų kaimais, įsikūręs abipus vietinio kelio Vaitkūnai–Jotkonys.

Yra 6 sodybos – 8 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Vaitkūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo pavardės Miškinis.

1910 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo apie 125 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 70 gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Miškinių buvo ištremtas į Sibirą 1 asmuo.

1949 m. spalio 13 d. kaimas kartu su Vaitkūnais ir Gudonimis buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", stambinant ūkius, nuo 1952 m. vėliau priklausė "Lenino keliu" kolūkiui, o pakeitus jo pavadinimą 1991–1992 m. – Maleišių kolūkiui, kol šis iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Apie 0,25 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, apie 0,2 km į rytus nuo Jaros kairiojo kranto, Svėdasų girininkijos 65 kvartalo pietvakarinėje dalyje yra archeologijos paminklas – Miškinių pilkapynas, kurį sudaro 4 pilkapiai, būdingi I tūkstantmečio viduriui.