Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Įsikūręs dešiniajame Jaros (Šetekšnos) upės krante. Ribojasi su Vaitkūnų, Miškinių, Zoviškių ir Visėtiškių kaimais, Kupiškio rajono Druskių, Vodonių, Pagojės ir Ruzgų kaimais. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Jara – Šventosios dešinysis intakas, pietiniu – Jaros dešinysis intakas Aluotis, čia yra šių upių santaka ir Aluočio išlietas Jotkonių tvenkinys. Vakarinį kaimo pakraštį užima Jotkonių miškas.

Yra 24 sodybos – 42 gyventojai (2001 m.), 24 gyventojai (2011 m.). Priklauso Vaitkūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Jotkonys (Jotkany) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, buvo seniūnijos centras. XIX a. pradžios Svėdasų parapijos kaimų sąrašuose minimi ir Jotkonių gyventojai. 1865 m. kaime buvo 16 sodybų – 145 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 129 gyventojai. 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 485,19 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Jotkonių buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos. 1948 m. gegužės 22 d. penkiolika partizanų iš Algimanto apygardos Šarūno rinktinės ir Antano Starkaus-Montės vadovaujamos Vytauto apygardos Liūto rinktinės netoli Jotkonių kaimo užpuolė karinę mašiną, važiavusią į Šimonis vežti tremiamųjų, žuvo 7 NKVD kareiviai.

1950 m. sausio 12 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Vienybė", jo pirmininku dirbo Napoleonas Rimša. Stambinant ūkius, nuo 1954 m. kaimas priklausė "Lenino keliu", o pakeitus pavadinimą 1991–1992 m. – Maleišių kolūkiui, kol šis iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas.

Priklauso Adomynės (Kupiškio r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, apaugusios mišku, likę keletas kryžių. Čia buvo slapta palaidoti laisvės gynėjai, žuvę Vaitkūnų kaime Antano Žemaičio ūkyje įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais. Kapinėse pastatytas geležinis kryžius su įrašo lentele: "A+A / Čia ilsisi / Musteikis Vytautas / Nakutis Alfonsas / Plitnikas Edvardas / Birkus Pranas / Birkus Albinas / žuvę 1946 m. / sausio 13 d.".

Apie 0,3 km į pietryčius nuo kaimo, apie 0,4 km į rytus nuo Jotkonių–Visėtiškių kelio, Šilelio miško rytiniame pakraštyje yra archeologijos paminklas – Jaros pirmoji senovės gyvenvietė. Gyvenvietė yra vidurinio neolito Narvos kultūros (III tūkstantmečio pr. m. e. vidurys).

Apie 0,1 km į pietryčius nuo kaimo, apie 0,25 km į rytus nuo kaimo kapinaičių, Šilelio miško šiaurės rytų pakraštyje yra archeologijos paminklas Jaros antroji senovės gyvenvietė. Gyvenvietės radiniai turi daug vidurinio neolito Narvos kultūros (III tūkstantmetis pr. m. e.) bruožų.

Apie 0,4 km į pietryčius nuo kaimo, Jaros dešiniajame krante, į pietus nuo Jaros ir Aluoties santakos yra archeologijos paminklas Jaros trečioji senovės gyvenvietė. Gyvenvietė yra vidurinio neolito Narvos kultūros (III tūkstantmečio pr. m. e. vidurys).

Apie 0,35 km į rytus nuo kaimo kapinių, Jaros upės kairiajame krante yra archeologijos paminklas Jaros ketvirtoji senovės gyvenvietė. Gyvenvietė yra vėlyvojo neolito.

Apie 0,15 km į šiaurės rytus nuo kaimo kapinių, į rytus nuo kaimo, apie 0,13 km į vakarus nuo Jaros upės dešiniojo kranto yra archeologijos paminklas Jotkonių senovės gyvenvietė.

Jotkonyse 1923 m. gimė laisvės gynėjas Albinas Pajarskas-Bebras, 1932 m. – agronomas ir žemės ūkio veiklos organizatorius Albinas Stukas, 1941 m. – prekybos organizatorė, vadovė Genovaitė Krasauskaitė-Puzinienė, 1957 m. – istorikas muziejininkas Donatas Pilkauskas.