AUŠRA
  Gretimos vietovės:
ČERNAUČIZNA | PAEŽERIAI (Debeikių) | PALIPŠĖ | RADIŠKIS | STALĖRIŠKIS | STEPONAVA |

2021-10-15   |   Spausdinti

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 6 kilometrų į pietryčius nuo Debeikių. Ribojasi su Steponavos, Černaučiznos, Radiškio, Palipšės, Stalėriškio ir Paežerių kaimais. Įsikūręs Lipšio ežero šiaurinėje pakrantėje. Per kaimą teka upelis Varnupys – Kilėvos dešinysis intakas.

Yra 29 sodybos – 74 gyventojai (2001 m.), 51 gyventojas (2011 m.). Kaimas yra Aušros seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2010 m. Aušroje yra Dvaro, Ežero, Kaštonų ir Lipšio gatvės.

Aušros kaimas įsikūrė šalia Lipšio dvaro. 1923 m. Lipšio dvare buvo 2 sodybos – 94 gyventojai. 1923 m. buvo vykdoma Lipšio dvaro parceliacija, tuomet dvaro savininkas Kazimieras Gecevičius valdė 255,68 ha žemės. Užbaigus parceliuoti dvarą, nuo 1926 m. jis buvo likviduotas ir priskirtas prie Aušros kaimo.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Aušros buvo ištremta į Sibirą 19 asmenų.

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į "Aušros" kolūkį, vėliau iki 1954 m. priklausė "Socializmo pilies", 1954–1978 m. – "Kelias į komunizmą", nuo 1978 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo. Nuo 1954 m. kovo 9 d. iki 1978 m. kovo 21 d. Aušra buvo kolūkio "Kelias į komunizmą" centrinė gyvenvietė. Apie 1986 m. Aušros kaime buvusiose mechaninėse dirbtuvėse buvo įrengtas regioninis kritusių gyvulių perdirbimo į pašarus cechas, šiame kaime "Ateities" kolūkis turėjo danielių ir muflonų veislyną.

1971–1974 m. veikė Aušros pradinė mokykla. Čia ji buvo perkelta iš nykstančio Varniškių kaimo su visu pastatu, šios mokyklos vedėja visą laiką dirbo mokytoja Genovaitė Miškinytė-Jakštonienė.

Dabar stambiausias ūkis – Arūno Miežio (ūkininkavimo kryptis – grūdai, dirbamos žemės plotas – 400 hektarų).

Priklauso Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Išlikę buvusio Lipšio dvaro parko alėjų fragmentai.

Lipšio dvare 1899 m. gimė laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris Vincentas Žemaitis. Aušroje 1924 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Povilas Jankauskas-Alksnis, 1948 m. – inžinierius geologas Albertas Brilingas, 1965 m. – kultūros organizatorė ir kraštotyrininkė Daiva Strigūnaitė-Varabliauskienė.