Kaimas Viešintų seniūnijoje už 4,5 kilometrų į vakarus nuo Viešintų. Ribojasi su Balčiūniškių, Pelyšų I, Pūsčių, Meldiškių, Marinavos ir Papilių kaimais, Kumpynių viensėdžiu. Įsikūręs šalia vieškelio Viešintos–Surdegis. Pietiniame kaimo pakraštyje yra Klimbalės miškas, per kaimą teka upė Viešinta.

Yra 18 sodybų – 37 gyventojai (2001 m.), 23 gyventojai (2011 m.). Priklauso Papilių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Skudų kaime kūrėsi Lietuvos kariuomenės savanoriai, čia gavę po 7–8 ha dvaro žemės.  1923 m. kaime buvo 13 sodybų – 101 gyventojas. 1924 m. buvo vykdoma Skudų-Jociškių dvaro žemių parceliacija, tuomet dvaro savininkais buvo Evstafijus, Aleksiejus ir Gliebas Ivanenkai bei Ekaterina Šeremetievskienė, kurie valdė 290,86 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Skudų buvo ištremti į Sibirą 9 asmenys. 1947 m. balandžio 15 d. Skuduose, netoli Antano Čeponio sodybos, per susirėmimą su represinių struktūrų daliniu žuvo Vytauto apygardos Šarūno rinktinės 1-osios Gražinos kuopos Kęstučio būrio partizanai Jurgis Labakojis-Rūkas ir Florijonas Kulikauskas-Liūtas, partizanai nukovė du MVD kareivius ir sunkiai sužeidė seržantą.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Skudų kolūkį, vėliau priklausė "Spindulio", "Ateities", "Šviesos", Surdegio kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Surdegio parapijai. Kapinių nebuvo.

Partizanų žūties 1947 m. pavasarį vietoje Skudų kaimo miške Antano Šimėno rūpesčiu pastatyti du atminimo paminklai – betoniniai Lietuvos kario savanorio kryžiai (projekto autorius – Eligijus Smetona, 1991 m.).

Skuduose gimė laisvės gynėjas Vladas Petronis.