Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 kilometrų į vakarus nuo Svėdasų. Ribojasi su Sliepšiškio kaimu ir Šimonių giria, šalia yra Dienionių ir Priegodo ežerai.

Negyvenamas kaimas (2001 m.), išregistruotas kaimas (2011 m.).

1923 m. kaime buvo 3 sodybos – 15 gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo Dienionių kaimas ir prie jo prigludusi Šimonių giria buvo vienas iš Aukštaitijos laisvės gynėjų dislokacijos ir kovos centrų.

1945 m. lapkričio 21 ar 24 d. netoli Repšių sodybos įvyko susirėmimas tarp partizanų ir NKVD kariuomenės, žuvo 5 partizanai ir buvo nužudytas niekuo dėtas sodybos šeimininko sūnus Stasys Repšys (1927–1945).

1949 m. lapkričio 1 d. MGB kariuomenės kariai užpuolė Šarūno rinktinės štabo slėptuvę Šimonių girioje, prie Priegodo ežero. Žuvo 7 partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebras, apygardos organizacinio skyriaus viršininkas Aleksas Matelis-Audenis, štabo adjutantai Julius Burneika-Tardytojas ir Jonas Liesys-Algis, partizanės Birutė Elena Šniuolytė-Ida ir Stasė Vigėlytė-Živilė – visi susisprogdino bunkeryje, nenorėdami gyvi pasiduoti. Jų žūties vietoje pastatyti tipiniai atminimo ženklai (autoriai: dizaineris Romas Navickas, skulptorius Jonas Jagėla, 1999 m.).

1949 m. lapkričio 1–2 d. susirėmimuose su MGB kariuomene Stasio Gimbučio-Tarzano bunkeryje prie Dienionių ežero žuvo Algimanto apygardos Žalgirio būrio partizanas Aloyzas Žilys-Žirnis, Šarūno rinktinės vado adjutantas Juozas Lapienis-Darius ir buvęs Kęstučio apygardos vadas, tuo metu paskirtas Vakarų Lietuvos srities atstovu Šiaurės Rytų Lietuvos srityje, Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1922–1949). Jų atminimui žūties vietoje pastatytas tipinis atminimo ženklas (autoriai: dizaineris Romas Navickas, skulptorius Jonas Jagėla, 1999 m.).

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, priklausė K. Požėlos, Svėdasų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklausė Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.