Viensėdis Troškūnų seniūnijoje už 11 kilometrų į šiaurės rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Pienagalio, Juodžgalio, Pagriežių, Griežionių, Padvarninkų ir Kiaušagalio kaimais. Įsikūręs į pietryčius nuo Troškūnų-Akmenos vieškelio. Rytiniu kaimo pakraščiu teka upelis Grieža – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 1 sodyba – 6 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Grumbinai (Rudeniškiai) minimi Ukmergės pavieto seniūnijų inventoriuose 1765 ir 1773 metais. Kaimas tuo metu priklausė Anykščių seniūnijos Laičių vaitijai, kurios vaitu buvo kaimyniniame Čiunkių kaime gyvenęs Tomas Rudika. 1765 m. činšiniame kaime buvo 2 sodybos, mokėjusios atitinkamus metinius mokesčius auksiniais: Kazimiero Grumbino (109 auksinius) ir Jurgio Strolios (50). 1773 m. inventoriuje buvo likusios tos pačios sodybos, bet dar nurodomi ir šeimininkų sūnūs Jurgis Grumbinas (taip pat ir brolis Jurgis) bei Jurgis ir Juozapas Strolios.

1774 m. parapijų aprašyme Grumbinai pažymėti kaip Anykščių parapijos ir Anykščių seniūnijos kaimas. Grumbinai minimi ir 1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimų, bajorkaimių generaliniame rejestre, tuo metu Anykščių seniūnijai priklausiusiame kaime buvo 4 valstiečių sodybos.

1869 m. kaimas su 11 gyventojų priklausė Andrioniškio valsčiaus kaimo bendruomenei "Vasiljevskoje".

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 31 gyventojas. 1937 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 150,88 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Grumbinų buvo ištremtas į Sibirą 1 asmuo. 1944 m. gruodžio 21 d. stribai apsupo ir sudegino dvi kaimo sodybas, žuvo nuo karinės tarnybos slapstęsi broliai Pranas (1914–1944) ir Povilas Masiai.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Kapinių nebuvo.

Grumbinuose 1904 m. gimė gydytoja ir visuomenininkė Emilija Jasevičiūtė.