Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
LATAVA
2013-11-22

Kaimas Andrioniškio seniūnijoje už 2 kilometrų į pietus nuo Andrioniškio. Rytiniu pakraščiu kaimas remiasi į Šventosios upę, pietiniu pakraščiu teka Biebės upelis – dešinysis Šventosios intakas, per kaimą teka Latavos upelis – dešinysis Šventosios intakas, kaime yra abiejų upelių ir Šventosios santakos. Ribojasi su Maželių, Svilelių, Krepšiagalio ir Sabaliūnų kaimais, Daugulių, Girelės ir Palatavio viensėdžiais bei Andrioniškio kaimu ir miesteliu, kitapus Šventosios – Niūronių kaimas.

Yra 10 sodybų – 14 gyventojų (2001 m.), 8 gyventojai (2011 m.). Priklauso Pasmodų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kilęs nuo upelio Latava vardo. Latavos ilgis – 9,7 kilometro, baseino plotas – 19,4 kv. km.

XIX a. pirmojoje pusėje Latava priklausė Vilkmergės (Ukmergės) apskrities Andrioniškio valsčiui. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų – 104 gyventojai. Kaime gyveno 5 žydų šeimos. 1926 m. ant Latavos upelio žydas Joselis turėjo vandens malūną, vėliau jame įrengė vilnų karšyklą, vėlyklą. Kaimo pradžioje buvusi žydo karčema. Dauguma kaimo vyrų buvo sielininkai, plukdydavo medieną Šventosios upe.

Latavos kaimo eigulys Juozas Vercinskas 1931 m. rugsėjo 8 d. Tautos dienos proga buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu.

1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 61,04 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Latavos buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

1949 m. birželio 4 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Paryžiaus komuna", vėliau iki 1992 m. priklausė Andrioniškio kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Kapinių nebuvo.

Latavoje nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio turi sodybą, vasaromis ten gyvena ir kuria rašytojai ir publicistai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis.

Latavoje 1867 m. gimė miškininkas Juozas Vercinskas, 1892 m. – literatas Mikas Masys, 1925 m. – agronomas, vadovas Alfonsas Giedraitis, 1929 m. – kariškis, kraštotyrininkas Vytautas Šemeta.