Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 18 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. Ribojasi su Žudžgalio, Gaidžiupių ir Pajuodžių kaimais, Panevėžio rajono Jasvilonių bei Kupiškio rajono Žviliūnų kaimais. Įsikūręs abipus Vašuokos upelio – Viešintos kairiojo intako. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Pajuodžių miško, į šiaurę driekiasi Kupiškio rajono Žviliūnų miškas. Per kaimą eina vieškelis Raguvėlė–Subačius.

Yra 13 sodybų – 25 gyventojai (2000 m., dalis kaimo priklauso Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijai), 23 gyventojai (2001 m.), 15 gyventojų (2011 m.). Priklauso Mitošiūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Žviliūnai (Zwiluny) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose, priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1923 m. kaime buvo 22 sodybos – 137 gyventojai, turėjo 438 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė.

1923 m. buvo įkurta Žviliūnų pradžios mokykla, kuri po Antrojo pasaulinio karo veikė kaip Žudžgalio pradinė mokykla. 1953–1962 m. kaime veikė Žudžgalio septynmetė mokykla, 1962–1971 m. – Žviliūnų aštuonmetė mokykla, 1971–1990 m. – vėl Žviliūnų pradinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žviliūnų buvo ištremtas į Sibirą 1 asmuo.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Žviliūnų kolūkį, vėliau priklausė Mičiurino, "Pavasario", Surdegio kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Nuo 1954 m. gegužės 25 d. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Troškūnų rajono (vėliau – Anykščių rajono) Žviliūnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Mickapetrio kaime). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Surdegio, o nuo 1988 m. birželio 22 d. – prie Troškūnų apylinkės.

Dabar stambiausias ūkis – Kęstučio Užkurėlio augalininkystės ūkis.

Priklauso Surdegio parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, aptvertos medine tvora, jose laidojama, yra išlikusių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios paminklų. Kapinėse yra generolo Jono Jackaus kapas ir antkapinis paminklas.

Žviliūnų kaime yra vietinės reikšmės architektūros paminklas – gatvinė vienpusė Šimonių sodyba, įkurta XIX a. viduryje (AtV-305). Paminkliniai pastatai – pirkia, daržinė, pirtis.

Kaimo centre ant akmeninio postamento 1906 m. pastatytas ir iki šiol išlikęs ketinis Žviliūnų kaimo jaunimo kryžius.

Žviliūnuose 1894 m. gimė kariškis generolas Jonas Jackus, 1932 m. – kultūros organizatorius Vytautas Petras Mačionis.