PIENAGALYS
  Gretimos vietovės:
DAUGĖLIŠKIAI | GEČIONYS (Troškūnų) | GRUMBINAI | JUODŽGALYS | KIAUŠAGALYS | LATAVĖNAI |

2015-03-26   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 8 kilometrų į šiaurės rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Kiaušagalio, Latavėnų ir Juodžgalio kaimais, Grumbinų, Gečionių ir Daugėliškių viensėdžiais. Įsikūręs palei Karčių–Latavėnų ir Latavėnų–Akmenos vieškelius.

Yra 4 sodybos – 10 gyventojų (2000 m.), 6 gyventojai (2001 m.), 1 gyventojas (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Pienagalys minimas kaip Suntogoly Ukmergės pavieto seniūnijų 1765 ir 1773 m. inventoriuose. Kaimas tuo metu priklausė Anykščių seniūnijos Laičių vaitijai, kurios vaitu buvo kaimyniniame Čiunkių kaime gyvenęs Tomas Rudikas. 1765 m. činšiniame kaime buvo 8 sodybos, kurių savininkai mokėjo atitinkamus mokesčius auksiniais Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui: Mykolo Barausko (50 auksinių), Stanislavo Šimkaus (40), Stanislovo Barausko (40), Tomo Maldeikio (78), Stanislovo Bernatavičiaus (gal Bernatonio, 74), Mato Karoso (80), Jurgio Strolios (72) ir Mato Strolios (75).

1773 m. buvo likusios tų pačių šeimininkų sodybos, tik Bernatavičių pakeitė Kazimieras Šimkus su broliu Simonu. 1773 m. inventoriuje minimi ir sodybose gyvenę šeimininkų sūnūs: Matas ir Pranciškus Barauskai, Kazimieras, Antanas ir Andrius Šimkai, Matas Barauskas, Matas Maldeikis, Mykolas Karosas su dirbančiu Baltramiejumi Strolia ir Kazimieras, Matas, Baltramiejus bei Dominykas Strolios.

1774 m. parapijų surašyme Pienagalys nėra minimas,nors pagal kitus dokumentus priklausė Anykščių parapijai. 1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių dvarų, bajorkaimių, kaimelių generaliniame rejestre Anykščių seniūnijos Pienagalio kaimas išliko su 8 valstiečių sodybomis.

1850 m. Pienagalyje buvo 12 sodybų – 141 gyventojas. 1869 m. kaimas su 85 gyventojais priklausė Andrioniškio valsčiaus kaimo bendruomenei "Vasiljevskoje". Pienagalio užusienyje buvo 4 gyventojai.

1923 m. kaime buvo 25 sodybos – 115 gyventojų. 1928 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 372,51 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pienagalio buvo ištremtas į Sibirą vienas asmuo.

Apie 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios. Verslininko Virginijaus Strolios iniciatyva 2003 m. kapinės buvo sutvarkytos, jose pastatytas medinis kryžius su gedinčios motinos skulptūra, kamiene įtaisytoje lentoje įrašytos 39 palaidotųjų pavardės (autorius – Jonas Tvardauskas).

Pienagalyje 1941 m. gimė mokslininkė edukologė Liudvika Kaukėnaitė, 1952 m. – gydytoja Zita Baranauskaitė-Kapušinskienė, 1953 m. – mokslininkė vaistininkė Zenona Baranauskaitė-Kalvėnienė, 1960 m. – inžinierius ir sportininkas radistas Ričardas Strolia, 1961 m. – verslininkas leidėjas Virginijus Strolia.